Žmogaus teisių gynėjai piktinasi, kad savivaldybė „demonstravo šališką, kryptingą ir diskriminacinį požiūrį“ į rengiamas taikias eitynes, be to, esą buvo pabrėžiama, jog organizatoriai atstovauja tik Lietuvos homoseksualams.
ŽTSI ir LGPC siekia įrodyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas neišduoti pažymėjimo susirinkimui Vilniuje Kovo 11-ąją yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Kaip pažymėjo ieškovai, teismui įteiktas ieškinys yra viešojo intereso gynimas, nes svarbu, kad ateityje nepasikartotų galimai neteisėti savivaldybės tarnautojų veiksmai.
Žmogaus teisių gynėjų ieškinį pirmadienį pradėjo nagrinėti Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas.
Kaip teigiama ŽTSI ir LGPC ieškinyje, Nepriklausomybės atkūrimo dieną buvo suplanuota rengti eitynes – patriotinę akciją, kurios tikslas – išreikšti paramą Konstitucinėms Lietuvos vertybėms – demokratijai, žmogaus teisėms, pakantumui.
Šiomis eitynėmis siekta paskatinti Lietuvos visuomenę išreikšti nepritarimą kraštutiniam nacionalizmui, neleisti Kovo 11-osios pasisavinti radikalams, mėginantiems įvesti tradiciją Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną paversti nacionalistų maršų diena.
Eitynės buvo numatytos nuo Arkikatedros Bazilikos iki Seimo rūmų.
Organizatoriai siekė, kad taikioje akcijoje dalyvautų visi taikūs Lietuvos gyventojai, kuriems svarbi demokratija, žmogaus orumas bei teisė gyventi saugioje ir tolerantiškoje aplinkoje. ŽTSI ir LGPC įsitikinę, kad patriotizmas ir Kovo 11-oji negali būti tapatinami su ksenofobija, nacionalizmu ir kitokiu nepakantumu.
„Mums buvo pasakyta, kad visuomenė mūsų nemėgsta“
Pasak ŽTSI atstovės Jolantos Samuolytės, taikų mitingą buvo nuspręsta surengti po praėjusiais metais surengtų nesankcionuotų eitynių, kuomet sostinės centre nuo Sereikiškių parko ir Tauro kalno akciją surengė tariami skinai.
„Norėjome kaip atsvarą išsakyti, kad galima pasisakyti už kitokią Lietuvą, už Lietuvą visiems“, - J. Samuolytė teisme sakė, kad Vilniaus miesto savivaldybė pažeidė teisę į susirinkimų laisvę yra Konstitucinė teisė, kurią valdžia turi užtikrinti, o jos ribojimas galimas tik išimtiniais atvejais.
„Mūsų eitynės kaip niekada buvo aktualios ir reikalingos Lietuvai“, - ŽTSI atstovė pažymėjo, kad akcijos prieš ksenofobiją ir rasizmą šiuo metu yra reikalingos Lietuvos žmonėms.
Ji stebėjosi, kad savivaldybė buvo išdavusi pažymėjimą dėl eitynių Lietuvių tautiniam centrui, kuris, kaip mano ŽTSI, deklaruoja nepakantumą kitų tautų, rasių bei religijų žmonėms, skelbiančiam, jog žmogaus teisės bei antifašizmas yra kraštutinumas, bei demonstruojančiam simpatijas Vieningajam lietuvių nacionaldarbininkų sąjūdžiui ir kitiems radikalams.
„Mums buvo pasakyta, kad visuomenė mūsų nemėgsta“, - ŽTSI atstovė Dovilė Šakalienė teigė, jog savivaldybės posėdyje buvo priekaištaujama, kad eitynes ketinanti organizacija atstovauja tik vienai visuomenės grupei – homoseksualams.
Kad organizatoriai patyrė spaudimą, teisme patvirtino ir LGPC atstovė Margarita Jankauskaitė. „Mes norėjome, kad Kovo 11-oji nebūtų siejama su fašistine ideologija – kad būtų išreikšta ir alternatyvi nuomonė“, - ji neslėpė net pamaniusi, jog savivaldybės komisijoje esantys žmonės simpatizuoja kitokioms ideologijoms.
Savivaldybė: mes siūlėme organizuoti eitynes kitą dieną
Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Skirmantė Černeckytė tvirtina, kad nebuvo pažeisti įstatymai. Pasak jos, įvyko du posėdžiai savivaldybėje, po kurių nebuvo prieita kompromisų.
„Tuo metu mieste buvo organizuojama daug renginių, policija nurodė, kad negalės užtikrinti viešosios tvarkos, todėl eitynes buvo pasiūlyta organizuoti kitą dieną, nes renginys nėra glaudžiai susijęs su Nepriklausomybės atkūrimo diena“, - pažymėjo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė.
„Šiuo atveju negalėjo būti jokios diskriminacijos, nes savivaldybė pasiūlė kitą datą. Buvo ankstesnių metų patirtis, negalima to laikyti išankstine nuomone, buvo siekiama išvengti skirtinga pažiūras turinčių grupuočių susidūrimo“, - S. Černeckytė sakė, kad posėdžio metu įvyko konfliktas, nes ŽTSI ir LGPC siekia rengti eitynes būtent tą dieną kaip ir Lietuvių tautinis centras.
Jos teigimu, rinkimų teisė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama.
Nors leidimo rengti taikias eitynes ŽTSI ir LGPC negavo, tačiau žmogaus teisių gynėjai dar rankų nenuleidžia – jas siekia surengti kitais metais. Ar šiais metais savivaldybė pagrįstai neišdavė pažymėjimo rengti eitynes, ieškinį nagrinėjanti teisėja Margarita Ambrazaitienė ketina paskelbti dar šį mėnesį.