„Kol kas dar daug kas nedrįsta prašyti nemokamo maisto. Kai kuriems psichologiškai sunku tai padaryti. Vasarą kaip nors verčiasi. Tačiau, manau, rudenį mokesčiai privers peržengti šį slenkstį“, – sakė labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vadovė Deimantė Žebrauskaitė.
Sunkmečio aukų daugėja
Šalies labdaros organizacijų duomenimis, nuo metų pradžios sunkmečio aukų skaičius nuolat didėja. Vien tik pageidaujančiųjų gauti nemokamo maisto iš ES intervencinių atsargų atsirado kelis kartus daugiau. Akivaizdu, kad žiemą alkstančiųjų padaugės. Sąskaitos už šildymą ir elektrą dar labiau paplonins skurdžias pinigines.
Pasak „Lietuvos Caritas“ generalinio direktoriaus kunigo Roberto Grigo, rugsėjį religinė bendrija pagalbą teiks beveik 300 tūkst. gyventojų. Liepą „Lietuvos Caritas“ nemokamus maisto paketus išdalijo 279 tūkst. žmonių, o šiemet vasarį – 181 tūkst. asmenų.
Iš Raudonojo Kryžiaus draugijos rudenį nemokamo maisto gaus apie 90 tūkst. gyventojų. Dar 30 tūkst. asmenų sauso maisto paketus išdalys Vilniuje ir Panevėžyje įsikūręs labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“. Be to, fondas nemažai maisto skiria globos namams, dienos centrams, labdaros valgykloms.
Šiemet parama maisto produktais dalijama kas du mėnesius. Ją gali gauti asmenys, kurių pajamos neviršija 1,5 Vyriausybės patvirtintų valstybės remiamų pajamų dydžio – 525 litų per mėnesį.
Beldžiasi alkani žmonės
„Per 17 mūsų gyvavimo metų pirmą kartą suaugusieji pas mus prašo pavalgyti. Ateina šeimos, sutuoktiniai, praradę darbus. Pamaitinę vaikus, prie stalų sodiname suaugusiuosius“, – vis daugiau prašytojų sulaukia agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus pirmininkė gydytoja Marija Zabulionienė.
Pasak „Maisto banko“ direktorės D.Žebrauskaitės, palyginti su praėjusiais metais, trigubai padaugėjo žmonių, kuriems reikalinga fondo parama. „Taigi ir darbo turime tris kartus daugiau, bet stengiamės visiems padėti. Planuodami šių metų darbus nenumatėme, kad tiek žmonių kreipsis. Reikia daugiau sandėlių, transporto. Manau, rudenį darbo padaugės. Žiema bus dar sunkesnė“, – tvirtino labdaros ir paramos fondo vadovė.
Tačiau sunkmetis ne tik padidino bedarbių ir socialiai remtinųjų gretas, bet ir pažadino žmonių gailestingumą bei atjautą nepritekliaus ištiktiesiems.
„Sunki ekonominė padėtis palietė žmonių širdis. Šiemet sulaukiame daug daugiau paramos maisto produktais. Anksčiau to nebuvo. Kas savaitę skambina įmonės, privatūs asmenys ir siūlo pagalbą. Žmonės klausia, kokių produktų reikia nupirkti“, – ir gerus sunkmečio ženklus pastebi D.Žebrauskaitė.
Ilsisi Palangoje ir prašo paramos
„Jau pranešėme „Maisto bankui“, kad Panevėžiui reikės 10 729 maisto paketų. Maistui dalyti nuo rugsėjo 20 d. daugiau prašymų nebepriimame. Jau sudarome eilę lapkričiui“, – tvirtino Panevėžio socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja specialiesiems poreikiams D.Sabulienė.
Iš žmonių prašymuose nurodomų darboviečių socialiniai darbuotojai mato, kokios įmonės prastai laikosi, ir prognozuoja, kiek galima tikėtis naujų paramos prašytojų.
„Žmonės atsineša pažymas, kad negauna atlyginimų ar įmonei paskelbtas bankrotas. Maisto prašo ir nemokamų atostogų išleisti, pusę etato ar ne visą darbo savaitę dirbantys gyventojai“, – aiškino D.Sabulienė.
Anot jos, maisto kol kas užteko visiems prašytojams. Tačiau socialiniai darbuotojai įspėja ir prašo žmonių, kad, pagerėjus padėčiai, jie atsisakytų talonų ir paramą perleistų kitiems. Tačiau atsisakančiųjų maisto paketų beveik neatsiranda.
„Per šį laikotarpį tik vienas žmogus atėjo ir pasakė, kad jo padėtis pagerėjo. Net nustebome“, – prisipažino D.Sabulienė.
Daugiau pasitaiko parama piktnaudžiauti linkusių asmenų. Pasak socialinės darbuotojos, paramos dalytojus nustebino vienos šeimos priekaištai dėl jiems nepaliktų maisto paketų. Mat penki šeimos nariai per 20 dienų nesugebėjo jų atsiimti, nes ilsėjosi Palangoje.
Į eilę stoja naktį
Paramos prašytojai užgulę ir savivaldybių Socialinės paramos skyrius. Štai Panevėžio savivaldybės darbuotojai sunkiai suvaldo socialinių paramos gavėjų srautus. Žmonės į eilę stoja naktį, kad galėtų pateikti reikiamus dokumentus.
Pasak Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo Viktoro Michailovo, liepą atsirado 910 naujų socialinės pašalpos prašytojų (pernai tokiu metu buvo 147), kompensacijos už šiltą ir šaltą vandenį prašė 759 asmenys. „Rugpjūtį skaičiai tikrai bus didesni“, – užtikrino V.Michailovas.
Panevėžio rajono socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė tvirtino, kad per pirmąjį pusmetį socialinių pašalpų mokėta 30 proc. daugiau nei pernai tokiu metu. Anot jos, smarkiai padaugėjo ir nemokamo maisto iš intervencinių atsargų prašytojų.
„Kol kas negalime pasakyti, kiek bus prašoma nemokamo maitinimo vaikams, dar renkami prašymai. Kasdien į seniūnijas ateina po 80–100 žmonių. Tačiau pernykščio lygio dar nepasiekėme. Pernai nemokamas maitinimas buvo skirtas 2501 mokiniui“, – aiškino A.Paškevičienė.
Komentarai
Vargstantieji neretai būna išrankūs
Kunigas Robertas Grigas, „Lietuvos Caritas“ gen. Direktorius
Kartais su kolegomis pajuokaujame, kad skirtingai suvokiamas badas bei vargas Afrikoje ir Europoje. Pastebime, kad ir vargstantieji dar renkasi maistą ar drabužį. Bet labdaros organizacijos turi pastebėti tuos, kuriems prasčiau sekasi, kad jie galėtų oriai gyventi.Žmonėms galime padėti remdamiesi Vakarų Europos užsienio labdaros organizacijų, krikščioniškų fondų, įvairių Amerikos lietuvių bendrijų pagalba. Bet didėja ir vietinių lėšų dalis. Daugiau remia valstybė, taip pat firmos, verslininkai, privatūs aukotojai. Mūsų visuomenėje atsirado vakarietiškas socialinės atsakomybės supratimas. Ne vienai įmonei ar verslininkui tampa garbės reikalu ar moraline pareiga noras padėti kitiems. Tokių sąmonės pokyčių negali pakeisti ir sunkmetis. Džiugu, kad atsiranda vis daugiau žmonių, kurie nori kitiems padėti ir savanorišku darbu. Visoje šalyje „Lietuvos Caritas“ turi daugiau kaip 2 tūkst. talkininkaujančių savanorių.
Remti neatsisako ir per sunkmetį
Gydytoja Marija Zabulionienė, agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus vadovė
Kasdien pamaitiname pusšimtį vaikų ir 60 suaugusiųjų. Panevėžyje nebeliko nė vienos labdaros valgyklos suaugusiems, tad juos maitinti tenka mums. Stengiamės žmonėms, netekusiems ar neturintiems pajamų šaltinio, suteikti pirmąją pagalbą. Kol jie susitvarko reikiamus dokumentus, juos ir pamaitiname, ir sausą davinį duodame. Pavalgyti ateina neįgalūs žmonės, senukai, iš įkalinimo įstaigų grįžę asmenys, vienu metu darbo netekę sutuoktiniai.
Norime padėti tiems, kuriems paramos tuo metu labiausiai reikia. Kartais nori pasimaitinti ir tie asmenys, kurie gauna nemažas socialines pašalpas. Todėl bendradarbiaujame su socialiniais darbuotojais, kad žinotume, kam sunkiausia.