Konservatorius Jurgis Razma kalba dar aštriau: jo nuomone, valdžios oponentai tik reaguoja į spaudos pranešimus, o juokingiausia tai, kad dažnai užmiršta, jog kai kuriuos kritikuojamus sprendimus padarė patys būdami valdžioje.
Valdžios kritikai išskydę
Šiuo metu oponuojančią mažumą Seime sudaro socialdemokratai, „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partija bei keletas Mišrios parlamentarų grupės narių. Vertinant pagal frakcijos narių skaičių, didžiausia jėga yra socialdemokratai, tačiau koalicinę sutartį dėl bendradarbiavimo, apeidami socialdemokratus, sudarė „tvarkiečiai“, „darbiečiai“ bei keletas valstiečių liaudininkų atstovų.
Susitarimas dėl mažumos koalicijos reiškia, kad opozicija turi savo lyderį. Šias pareigas šiuo metu eina „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis, vėliau jas perims Darbo partijos atstovas, dar vėliau – valstiečių liaudininkų politikas.
„Kai kurios situacijos atrodo daugiau negu keistai. Pavyzdžiui, opozicijos lyderis parlamente pagal susitarimus yra vienas „Tvarkos ir teisingumo“ vadovų, bet ateis laikas, kai opozicijos lyderis keisis, ir mes galime įsivaizduoti, kaip atrodys situacija, kai opozicijos lyderiu parlamente taps kas nors iš valstiečių atstovų, kai šitie valstiečiai praktiškai neturi jokio svorio“, - stebėjosi politologas A. Lukošaitis.
Klausiamas, kaip geriausia būtų įvertinti opozicijos darbo kokybę, politologas teigia, kad daugiausia apie jų darbą pasako indėlis į teisėkūros darbotvarkę, šio indėlio efektas – kiek pateiktų iniciatyvų įgavo gyvastį – bei bendra atmosfera Seime, tai yra ar valdantieji jaučia opozicijos gniaužtų tvirtumą ar žiūri kaip į juokdarius.
„Jau kuris laikas nusiviliu opozicijos darbais ir pastangomis. Mūsų parlamentinė opozicija yra akivaizdžiai susilpnėjusi: tai pasakytina kalbant apie konkrečias iniciatyvas, apie iniciatyvų konstruktyvumą, apie gebėjimą formuoti politinę darbotvarkę, kelti problemas bei kalbant apie opozicijos dantų aštrumą bei gniaužtų tvirtumą apskritai“, - sakė A. Lukošaitis.
Problema – socialdemokratų lyderių stoka
„Socialdemokratams praradus valdžią, o jų pagrindiniams lyderiams atsitraukus į antrą planą, tų pačių socialdemokratų stovykloje atsirado tam tikras vakuumas. Tuo pačiu atsirado oponuojančių jėgų vakuumas Lietuvos parlamentinėje sistemoje. Manau, kad dabartiniai lyderiai, įskaitant ir Socialdemokratų partijos pirmininką (Algirdą Butkevičių – DELFI), nesusitvarko su uždaviniais, pagal kurių rezultatus būtų galima spręsti apie opozicijos kokybę“, - kritikos valdžios kritikams negailėjo mokslininkas.
Klausiamas, kodėl kalbėdamas apie opoziciją, mini tik socialdemokratus, A. Lukošaitis sako, jog rinkėjai iš visų opozicinių partijų būtent šiai suteikė didžiausią pasitikėjimą, tad kaip dėl valdžios klaidų dažniausiai kaltinami konservatoriai, taip dėl opozicijos neveiklumo labiausiai atsakingi socialdemokratai.
A. Lukošaitis tvirtina, kad esama opozicija neprilygsta anksčiau buvusioms ir nuo to labiausiai kenčia Lietuvos politinė sistema. Esą ankstesnis tų pačių socdemų ar konservatorių oponavimas valdžiai buvo kur kas tvirtesnis, o oponentų dantys – aštresni.
Alternatyvių programų beveik nerasta
Politikos mokslininkas Vytautas Dumbliauskas opozicijos dantų aštrumą matuoja kiek kitais kriterijais, nors pripažįsta, kad valdžios kritikų darbo kokybės vertinimas – „slidus“ reikalas. Pasak jo, valdžios darbus pakankamai išsamiai atskleidžia statistiniai ūkio rodikliai, tuo tarpu opozicijos veiklumą galima įvertinti pagal tai, ar yra suformuotas šešėlinis ministrų kabinetas, paruoštos alternatyvios programos Vyriausybei.
Kažką panašaus į šešėlinį ministrų kabinetą, iš trijų didžiausių opozicinių jėgų, turi tik socialdemokratai. Šioji partija yra suformavusi komitetus, kurių pirmininkai yra įvardijami kaip galimi šešėliniai kabineto nariai.
Kaip DELFI informavo socialdemokratų frakcijos sekretoriatas, šešėliniu aplinkos ministru gali būti įvardijamas Bronius Bradauskas, socialinių reikalų – Algirdas Sysas, finansų – Rimantas Šadžius, žemės ūkio – Jonas Jagminas, kultūros – Edvardas Žakaris, sveikatos apsaugos – Juozas Olekas, krašto apsaugos – G. Kirkilas, verslo ir inovacijų – Irena Šiaulienė, švietimo ir mokslo – Rimantas Vaitkus, energetikos – Birutė Vėsaitė, susisiekimo – Rimantas Sinkevičius, teisingumo – Julius Sabatauskas, užsienio reikalų – Vytenis Andriukaitis, vidaus reikalų – Evaldas Gustas.
Šešėlinis premjeras – partijos lyderis A. Butkevičius. Ši frakcija anksčiau yra pristačiusi ir kelių puslapių apimties šešėlinės Vyriausybės programos apmatus. Vėliau turėjo atsirasti detali šešėlinė programa, kuri turėjo būti patalpinta portale www.padekvalstybei.lt, tačiau apmatai liko apmatais, o minimas domenas nebeegzistuoja.
Partijos lyderis ir frakcijos seniūnas A. Butkevičius bei frakcijos seniūno pavaduotojas J. Olekas sako, kad atnaujinta programa bus pristatyta prasidėjus naujai Seimo sesijai. Politikų teigimu, pasikeitusi ekonominė šalies padėtis įpareigoja atnaujinti ir programą, tačiau „programa“ tiek A. Butkevičius, tiek J. Olekas vadino kelių puslapių dokumentą, kuris buvo pristatytas po Seimo rinkimų.
Opozicinė „Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcija alternatyvios programos neparengė. Kaip DELFI sakė šios frakcijos seniūnas V. Mazuronis, „tvarkiečiai“ turi Seimo rinkimų programą bei būtinų priimti teisės aktų pataisų sąrašą. Tarp jų politikas minėjo Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo įstatymą, Kainų reguliavimo įstatymą ir kitus.
Panaši situacija ir su Darbo partija. Pasak šios frakcijos seniūno Vytauto Gapšio, partijos Seimo rinkimų programa šiuo metu tarnauja kaip alternatyvi programa valdančiajai Vyriausybei, o šešėlinio ministrų kabineto „darbiečiai“ neformavo dėl to, kad tokia tradicija Lietuvoje nėra įsitvirtinusi. „Antra priežastis, kodėl neformavome šešėlinio kabineto, ta, kad tuos žmones paskui užsipuola“, - teigė politikas.
J.Olekas: siūlai, siūlai, o siūlymų niekas negirdi
Pasak J. Oleko, nepaisant fakto, jog progresiniai mokesčiai į pagrindinį biudžetą nesuneštų ypač daug pajamų, bet esą padidėtų „Sodros“ ir privalomojo sveikatos fondo pajamos.
Socialdemokratas, be kita ko, tvirtina, kad paskolos studentų studijoms finansuoti turėtų būti išduodamos ne komerciniuose bankuose, bet Valstybiniame mokslo ir studijų fonde, kuris esą šiuo metu valdo apie 200 mln. Lt, nes ankstesni studentai pradeda grąžinti anksčiau pasiimtas paskolas, kurios buvo skirtos tiek studijoms, tiek pragyvenimo išlaidoms dengti.
Kaip žinoma, dabartiniai valdantieji yra sutarę, kad paskolas studijoms išdavinės penki komerciniai bankai, tačiau 5 proc. viršijančias paskolų palūkanas, kurios mokamos dar studijuojant, kompensuos valstybė.
„Yra labai konkretūs pasiūlymai kiekvienoje srityje. Tik, žinote, mums nėra lengva, kadangi tu pateiki pasiūlymus, jie nėra įgyvendinami. Tu juos vis pakartoji, o žmonėms pabosta ir jie sako, kad šituos pasiūlymus jau girdėjo. Bet tie pasiūlymai yra esminiai, kad atsigautų ekonomika, kad būtų galima surinkti pakankamai lėšų į privalomąjį sveikatos draudimo fondą, į „Sodrą“, didinti vidaus vartojimą bei gaivinti šalies ekonomiką“, - sakė J. Olekas.
Panašiai mąsto ir politologas V. Dumbliauskas. Pasak jo, opozicijai priekaištų gal ir galima turėti, bet reikia atsižvelgti ir į ypatingą ekonominę situaciją: esą kai Lietuva dugne, laidyti kritikos strėlių kartais net nesinori, nes, kaip dažnai teigia premjeras Andrius Kubilius, niekas tiksliai nežino, ką reikia daryti tokiomis aplinkybėmis.
„Aš manau, kad opozicija išlaikė tam tikrą supratimą bei santūrumą, nes situacija šalyje ir aplinkui yra sudėtinga ir opozicija valdančiajai daugumai bando palikti veikimo laisvę. Pakritikuoja, bet netrukdo priimti sprendimų, nors, galų gale, nelabai ir gali trukdyti, nes koalicija balsų turi pakankamai“, - DELFI teigė mokslininkas, bet pripažino manantis, jog nė viena opozicinė partija į valdžią eiti dabar tikrai nenorėtų, tad stengtis kritikuojant taip pat nėra tikslo.
J.Razma: juokingiausia, kai kaltina dėl savo sprendimų
Parlamentarui užkliuvo, kad opozicija Seime yra nevieninga – „tvarkiečiai“, „darbiečiai“ ir keletas valstiečių yra suformavę mažumos koaliciją, o socdemai dirba atskirai. Patikslinus, kad tokia pat situacija buvo ir tuomet, kai valdžioje buvo socdemai, o opozicijoje – konservatoriai-krikdemai bei „tvarkiečiai“, J. Razma aiškina, kad TS-LKD bei „Tvarką ir teisingumą“ skyrė vertybiniai lūžiai, tuo tarpu esą tarp dabartinių opozicionierių tokių skirčių nėra.
Iš opozicijos J. Razma taip pat pasigenda konstruktyvių siūlymų. „Opozicinių frakcijų projektų teikimas yra pakankamai chaotiškas ir jokio kryptingumo čia neįžvelgsi“, - sakė politikas, kuris kai kuriuos oponentų siūlymus vadina net kenkiančiais valstybei. Tarp tokių J. Razma mini iniciatyvas į Lito patikimumo įstatymą įtraukti nuostatą, jog nustatant lito ir euro kursą, be Vyriausybės ir Lietuvos banko, dalyvautų ir Seimas.
Juokingiausiu dalyku konservatorius laiko socialdemokratų puolimą dėl Finansų ministerijos nuomojamų patalpų „Vilniaus vartuose“. Kaip žinoma, dalis Finansų ministerijos dirba J. Tumo-Vaižganto gatvėje, o keletas padalinių įkurdinti „Vilniaus vartuose“. Neseniai socialdemokratas A. Butkevičius pasipiktino, kad ministerija švaisto mokesčių mokėtojų pinigus, nors sutartis dėl nuomos buvo sudaryta dar tuomet, kai ministravo socdemas R. Šadžius.
„Išties juokingai atrodė, kai didžiausios opozicinės frakcijos lyderis A. Butkevičius apkaltino dabartinę finansų ministrę už brangią patalpų nuomą „Vilniaus vartuose“, kai net spauda pirštu parodė, kad „mieli socialdemokratai, tai padaryta jūsų finansų ministro R. Šadžiaus“. Tai vis tiek yra labai žemas lygis – laidytis tokio pobūdžio priekaištais...“, - kalbėjo J. Razma.