NSGK vadovas atsakingų institucijų - Valstybės saugumo departamento (VSD), Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijų - prašo atsakyti ne tik, ar turi kokių nors duomenų apie tokio kalėjimo egzistavimą 2004-2005 metais, bet ir ar turi duomenų, jog buvo siūlymų, prašymų, derybų, iniciatyvų ar kitokių veiksmų tokiam kalėjimui steigti.
"Lietuva yra pasirašiusi tarptautinius susitarimus dėl žmogaus teisių, o tokios informacijos pasitvirtinimas reikštų, kad Lietuva būtų pažeidusi tarptautinius įsipareigojimus. Be jokios abejonės, tokie pranešimai kenkia šalies prestižui, bet kol kas tai nepagrįsta jokiais dokumentais", - BNS sakė A.Anušauskas.
Tačiau tuo pačiu jis skeptiškai vertino iniciatyvą Seime šiuo klausimu pradėti parlamentinį tyrimą, argumentuodamas, jog analogišką yra atlikusios ES institucijos, o pakartotinis tyrimas Lietuvoje parodytų šalies nepasitikėjimą ES atliktu tyrimu.
"Kaip žinia, Europos Tarybos komisija yra atlikusi tyrimą, ir Lietuva jame tarp šalių, kuriose buvo įsteigti tokie kalėjimai, nėra minima. O kol kas nėra duomenų, įrodymų, kurie šio tyrimo duomenis paneigtų", - sakė A.Anušauskas.
Seimo pirmininko pavaduotoja, NSGK narė "darbietė" Virginija Baltraitienė pasiūlė sušaukti neeilinį komiteto posėdį ir apsvarstyti slaptų CŽV kalėjimų galimo buvimo Lietuvoje klausimą, o Seimo vicepirmininkas liberalcentristas Raimondas Šukys paskelbė inicijuosiantis šiuo klausimu parlamentinį tyrimą.
Informaciją, esą Lietuvoje iki 2005 metų veikė slaptas CŽV kalėjimas, praėjusį ketvirtadienį paskelbė "ABC News", remdamasi neįvardytais buvusiais CŽV pareigūnais.
Anot pranešimo, Lietuvos pareigūnai CŽV leido naudotis pastatu Vilniaus apylinkėse. Jame esą po 2001 metų rugsėjo 11-osios iki 2005 metų kalinti aštuoni "Al Qaeda" kovotojai, rašoma naujienų tarnybos interneto svetainėje.
Šį JAV žiniasklaidos pranešimą paneigė Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir tuometiniai šalies vadovai: prezidentas Valdas Adamkus, premjeras Algirdas Brazauskas ir Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.