- Kas paskatino Jus ateiti į prezidentės Dalios Grybauskaitės komandą?
- Išbandyti tai, ką daug metų dirbau. Galimybės aukštojoje mokykloje tyrinėti ir strateguoti turbūt yra nepalyginamai didesnės ir gilesnės analizės požiūriu, nei dirbant kiekvieną dieną konkrečioje institucijoje.
Iki šiol mano pagrindinė darbovietė buvo Vilniaus universiteto Žurnalistikos institutas, Komunikacijos fakultetas. Ilgainiui nyksta „ryšių su visuomene“ sąvoka ir atsiranda „integruotos komunikacijos“ sąvoka. Integruota komunikacija yra svarbi ir politikai, ir viešajam administravimui.
Pasiūlymas dirbti prezidentūroje leido ne tik įprasminti studijų, ekspertizės, konsultacijų metu mano sukauptas žinias, bet ir, pasitelkus daug strategų, politologų, mąstytojų ir visų kitų, siekti rezultato. Nes mūsų grupė prezidentūroje – labai nedidelė.
- Ar D. Grybauskaitės politinės pažiūros buvo tarp Jūsų motyvų ateiti į jos komandą?
- Manau, kad kiekvienas žmogus turi savo politines pažiūras. Politika ir yra kompromiso, suderinamumo, kitų dalykų menas, todėl man nekilo klausimas ir nebuvo svarbu, kokios yra prezidentės pažiūros. Savo nuomonę susidariau, stebėdama jos veiklą, ir to visai pakanka.
- Ar galite pasakyti, kurios prezidentės nuostatos Jums atrodo patrauklesnės nei ankstesnių prezidentų? Ar esama išskirtinių dabartinės valstybės vadovės privalumų?
- Yra du aspektai: asmenybė, jos pažiūros ir – tam tikra pozicija, jei lyginame su ankstesniais prezidentais. Manau, visi šitie žmonės – ir asmenybiniu atžvilgiu, ir valdymo maniera, taktika – turėjo ir pliusų, ir minusų. Mano supratimu, mes galime naudotis ankstesnė patirtimi: nereikia iš naujo išradinėti dviračio. Kartu turime atsižvelgti į laiko reikalavimus ir mūsų pasirinktus strateginius tikslus.
- Kokie dabar bus vidaus politikos prioritetai?
- Mūsų grupės prezidentūroje pavadinime nebeliko žodžių „vidaus politika“. Grupė reorganizuota, kartu pakeitus ir pavadinimą: anksčiau ji vadinosi „vidaus politikos ir analizės“, o dabar – „politikos analizės ir institucinių ryšių“. Apskritai išskirti vidaus politiką būtų labai sudėtinga. Kas šiandien yra vidaus politika ir kas – ne vidaus politika? Juk užsienio politika yra susijusi su vidaus politika.
Mūsų tikslas buvo stiprinti prezidento vaidmenį šalies politinėje sistemoje: kad valstybės tikslai būtų aptariami su visuomene, o santykiai tarp institucijų būtų peržiūrėti ir taptų veiksmingesni.
Prezidento galios – nemažos, jis gali aktyviai dalyvauti valstybės valdyme, o kadangi prezidentė – labai aktyvi asmenybė, tai mes ir stengsimės tas galias išnaudoti, bendraudami su Seimu. Todėl grupės pavadinime ir atsirado „instituciniai ryšiai“. Tai – vienas svarbiausių prioritetų.
Vetuoti įstatymai – niekam nereikalingi. Visiems yra geriau, kai įstatymas būna gerai parengtas, visų nuomonės – suderintos. Teisėkūros procese norėtume iš anksto ieškoti geriausių sprendimų.
- Kodėl neieškojote sutarimo, kai prezidentė vetavo motinystės išmokas karpantį įstatymą?
- Manau, sutarimo ieškota, bet nepamirškime, kad prezidentės inauguracija vyko liepos 12 d. Prezidentė nuolat pabrėžia, kad reikalingas nuoseklumas, sistemingumas ir kompleksiškumas tiek įstatymo leidybos, tiek vyriausybės veiklos srityse.
- Prezidentės nuomone, Seimas, karpydamas motinystės išmokas, išskyrė vieną visuomenės grupę, pažeisdamas jos teisėtus lūkesčius. Tačiau šiomis dienomis, kalbėdama LTV laidoje, D. Grybauskaitė sakė, kad motinystės išmokas reiktų apkarpyti gerokai labiau, nei siūlė Seimas, kartu leidžiant pašalpas gaunančioms motinoms dirbti. Kodėl įvardyti du skirtingi motyvai? Pirmasis gal – populistinis?
- Gal kaip tik šiuo atžvilgiu esama kompleksinio ir sisteminio požiūrio. Vienas aptartų alternatyvių variantų numatė mamoms galimybę gauti išmoką ir dirbti. Aš nelinkusi vartoti žodžio „populizmas“. Jei sakoma „populizmas“, tai reikia argumentuoti šią nuomonę.
- Minėjote, kad vidaus politika šiandien neatsiejama nuo užsienio politikos. Kaip vertinate valstybės institucijų, pirmiausia – prezidento institucijos reakciją į Rusijos karą su Lietuvos vežėjais? Ar ji nebuvo pavėluota?
- Galėčiau pasitelkti prezidentės pasakytus žodžius, kad problemų būta abejose pusėse. Žinybos laiku neatliko to, ką turėjo atlikti.
- Kada ir iš ko bus pareikalauta atsakomybės dėl neatliktų priedermių?
- Reikia žiūrėti, kas su kuo susijęs. Pirmiausia tai – Susisiekimo ministerija, kuruojanti vežėjus; taip pat – patys vežėjai, „Linava“.
- Ar ši problema turi politinį atspalvį?
- Manau, bet kurią problemą galima politizuoti. Šiame kontekste galima atsakyti „taip“.
- Jei problema buvo politizuota, tai dalis atsakomybės, matyt, tenka ir Užsienio reikalų ministrui?
- Užsienio reikalų ministras žengė tam tikrus žingsnius, kuriuos matėme. Ar jie buvo sėkmingi, ar ne – tai jau kita kalba.
- Ar mūsų politikos strategai ir diplomatai negalėjo laiku atlikti šios ir panašių problemų prevencijos?
- Per trumpą laiką, praėjusį po prezidentės inauguracijos, pamėginome atlikti esamos padėties auditą ir pamatėme paprastą dalyką: koordinavimo, susikalbėjimo svarbą. Juk pirmiausia turime susitvarkyti viduje – tik po to galime pateikti suderintą savo poziciją išorėje. Pirmiausia patys turime suvokti, ką ir kaip mes darome. Kai prireikia operatyvaus sutarimo, paaiškėja, jog viskas vyksta ne taip, kaip norėtųsi.
- Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas kalba apie naują puslapį santykiuose su Rusija. Tas puslapis gal ir verčiamas, bet rezultatus matome ne itin gerus. Ką reikėtų keisti URM darbotvarkėje?
- Nenorėčiau vertinti, kas buvo gerai ar blogai padaryta ir ką reikėtų keisti. Bet manau, kad mūsų užsienio politikos prioritetai turėtų būti aiškiau nustatyti. Sunkiose situacijose turėtume žinoti, kas yra mūsų prioritetas ir kodėl mes vienaip ar kitaip elgiamės.
- Rusijai pradėjus blokuoti Lietuvos vežėjus, didžiausios valdančiosios partijos – Tėvynės sąjungos atstovai, paprastai aktyvūs Rusijos klausimais, tylėjo. Ar tikėtina prielaida, jog taip buvo elgiamasi sąmoningai, visą naštą perkeliant prezidentei?
- Visada galimos prielaidos, tarp jų ir ta, kad galėjo būti taip. Juo daugiau prielaidų ar hipotezių, juo daugiau tikimybių rasti teisingą atsakymą. Kita vertus, prezidentė pabrėžė, kad kalbamo įvykio nereikėtų politizuoti, kad reikia spręsti problemą ir mokytis iš šios patirties. Mano supratimu, vyrauti šiuo atveju turėtų valstybiniai, o ne partiniai interesai.
- Vidaus politikoje prezidentas Valdas Adamkus laikėsi liberalios politinės krypties. Kur bus pasukta dabar – labiau į socialdemokratinę kairę ar į konservatyvią dešinę?
- Prezidentės teigimu, ji yra atvira visoms politinėms jėgoms. Pagrindinis kriterijus – politinė valia. Jei pavyks suderinti daugiau politinių pakraipų ir susitarti, galėsime pasakyti, jog tai – prezidentūros strategija. Prezidentė yra aiškiai pasakiusi, kad ji nenori savęs tapatinti su kuria nors konkrečia politine jėga.
- Kertiniais politinio gyvenimo klausimais dažnai priimami arba kairiesiems, arba dešiniesiems būdingi sprendimai.
- Per susitikimą su frakcijų atstovais prezidentė sakė, kad ji priims ne tai, ką lems pasidalijimas į poziciją ir opoziciją, bet tai, kas bus racionalų ir gera ir vienų, ir kitų siūlymuose. Ji pabrėžė ir valdančiosios koalicijos įsiklausymo į racionalius siūlymus svarbą, nes tai susiję su dalykais, kurie daromi dėl žmonių, o ne dėl partinių interesų. Pirmiausia turi rūpėti visuomenės interesas, o ne lobistiniai ar partiniai interesai.
- Rugsėjį prasideda nauja Seimo sesija. Kokie didžiausi rūpesčiai, žvelgiant iš Daukanto aikštės?
- Reikės inicijuoti reikalingus dalykus, žiūrėti, kaip bus taikomi jau priimti įstatymai. Tai labai svarbu. Todėl mes labai aktyviname savo ryšius su Seimo komitetais. Norime iš anksto matyti, girdėti, dalyvauti. Aktyviai dalyvausime teisėkūros procesuose, bendradarbiausime su vyriausybe, bendrausime su ministrais. Reikės išnaudoti galimybę kalbėtis, matyti, prognozuoti. Įstatymai ir dabar leidžia tai daryti, esama įvairių priemonių; tačiau tikrovėje viso to akivaizdžiai trūko.
- Kaip pasireikš tas aktyvinimas? Ar bus stiprinama komanda? Ar bus daugiau patarėjų ryšiams su Seimu ir vyriausybe?
- Vieno žmogaus, kuris sėdėtų Seime, tikrai nebus. Su konkrečiais Seimo komitetais bendraus mūsų dalykinės grupės. Bendravimo su partijomis atsakomybė tenka mūsų grupei. Kol kas tas bendravimas – geranoriškas, ir norisi tikėtis, kad taip ir bus. Vieno žmogaus ryšiams su Seimu ir vyriausybe buvimas nesprendė problemų taip, kaip mes norėtume. Bendradarbiausime dalykiniu kampu, nes bet kuri veikla neturėtų būti politizuota.
- Kai kurie prezidentės D. Grybauskaitės pirmtakai yra užsiminę, kad reiktų didinti prezidento konstitucines galias. Ar pritartumėte šiai nuomonei?
- Mūsų patarėjų grupė mano, kad prezidento galios svertų pakanka – tiesiog juos reikia aktyviai išnaudoti. O jei ateityje bus poreikis šitai keisti – tai jau bus to laiko reikalavimas.
- Lietuva – parlamentinė respublika. Kaip vertinate mūsų parlamentarizmo brandą? Ar Seimas, palyginti su ankstesnėmis kadencijomis, tampa išmintingesnis, teisingesnis, kompetentingesnis?
- Mūsų per du dešimtmečius nueitas kelias liudija, kad einame teisinga linkme. Tačiau Seime, kaip ir kitur, yra problemų. Man asmeniškai labai norėtųsi, kad Seime būtų daugiau politinės valios ir sutarimo.
- Bet Seime sulig kiekvienais rinkimais daugėja frakcijų, politinė valia išsiskaido. Galbūt reikėtų suteikti prezidentui papildomų galių paleisti neveiksnų Seimą?
- Patarėjų grupėje mes kalbame apie tai, kad reikėtų turėti įvairių scenarijų. Bet šiuo metu reikėtų tiesiog aktyviau išnaudoti esamas galias.
- O dėl papildomų galių ar galėtumėte sakyti – „niekada nesakyk niekada“?
Taip, aš lygiai taip manau: „niekada nesakyk niekada“.