Iki šiol vienintelis Lietuvos laivas, susidūręs su piratais, buvo AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ motorlaivis „Algirdas“. Jį piratai užpuolė 1998 m. Indijos vandenyne. Vienas įgulos narys buvo peršautas, kiti surakinti antrankiais. Tačiau piratai, apšaudę vairinę, dėl nežinomų priežasčių išsinešdino savais keliais.
2000-aisiais prie vakarinių Afrikos krantų vietiniai sulaikė Lietuvos laivą „Rytas“ su visa įgula, tačiau tai nebuvo visiškai tipiška situacija. Užpuolikai tikino laivą sulaikę dėl neteisėtos žvejybos. Sulaikyta „Ryto“ įgula prie Afrikos krantų praleido 40 parų. Jūreiviai paleisti tik tuomet, kai užpuolikams buvo sumokėta išpirka.
Šių metų kovą piratų užgrobtame tanklaivyje „Bow Asir“, priklausančiame Norvegijos bendrovei „Star Tankers“, plaukiojo ir vienas Lietuvos pilietis, jūrininkas iš Klaipėdos. Tąsyk buvo sumokėta išpirka, sraigtasparniu nuleidus pinigus ant denio. Tuo pasirūpino pati bendrovė.
Rūpi tik pinigai
Jungtinių Tautų duomenimis, prie Somalio krantų praėjusiais metais užfiksuota 120 piratų antpuolių. Piratai buvo užgrobę 35 prekybinius laivus, kuriuose iš viso buvo 600 įgulos narių. Manoma, kad 2008 m. Somalio pakrantėje piratai iš viso gavo apie 150 mln. JAV dolerių išpirkų, nors šis skaičius nėra tikslus – įvairūs šaltiniai pateikia skirtingus skaičius.
Vidutinė kiekvieno laivo išpirka svyruoja nuo vieno iki kelių milijonų dolerių.
Už gautas išpirkas piratai perka naujų laivų, įrangos, ginkluojasi. O jūreiviai jiems pasipriešinti turi mažai galimybių, nes laivininkystės bendrovės vengia apginkluoti laivų įgulas. Paprastai pasirūpinama tik aukšto slėgio vandens žarnomis – esą jomis būtų galima piratus nuplauti nuo denio. Tačiau, kaip matome, ši priemonė mažai veiksminga, nes apie žarnomis nuo piratų apsisaugojusius jūreivius kol kas nepateikiama jokių žinių. Be to, dauguma pasaulio uostų neleidžia į juos įplaukti laivams su ginkluota įgula. Tiesa, ginkluoti iki ausų jūreiviai, vežantys, sakykim, šaldytas žuvis atrodytų tikrai keistai ir iškreiptų pačią profesijos esmę. Juo labiau būtų keista, jei civilio laivo denis būtų apkaišytas kulkosvaidžiais.
Todėl ir laivų savininkai, ir net patys piratai, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, pasirinko sveiko proto diktuojamą išeitį. Laivininkystės bendrovės mieliau moka išpirkas ir nurašo jas kaip nuostolius. Tai žinodami piratai paprastai su įkaitais elgiasi žmoniškai, nes bent kartą pralietas kraujas sumažintų jų pelnus – kam gi mokėti, jei nežinai, ar pavyks išgelbėti žmones?
Štai tokia padėtis. Tačiau užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas pareiškė, kad Lietuva su piratais nesiderės, o krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė lyg dėl viso pikto pranešė, kad Lietuvos iždas tuščias. (Tiesa, paskiau paneigė savo žodžius, esą apie išpirkų mokėjimą ar nemokėjimą visai nieko nekalbėjo.)
Pirmoji žinia savaime dar nieko nereiškia, nes jokia pasaulio valstybė ar bendrovė neskelbia esanti pasirengusi deryboms su piratais ir paruošusi mokėti jų reikalaujamą sumą – viskas vyksta patikrintais kanalais, konfidencialiai ir tyliai. Vis dėlto išpirkos mokamos, ir nors jų dydžio stengiamasi neskelbti, kad kiti nežinotų, kiek reikalauti ir kiek realu gauti, bet į žiniasklaidą šios žinios papuola. Tačiau tikėtina, kad piratai ne tik semiasi žinių vien iš laikraščių, bet ir keičiasi informacija tarpusavyje.
Naujausi piratavimo atvejai
Pernai rugpjūtį Somalio piratai gavo 2,7 mln. JAV dolerių išpirką už vokiečių krovininį laivą „Hansa Stavanger“. Laivas buvo pagrobtas balandžio 4-ąją už 400 jūrmylių nuo Somalio.
Tuo pačiu metu iš Somalio piratų gniaužtų išvaduoti 11 Indonezijos jūreivių nelaisvėje praleido net 8 mėnesius.
Liepą piratai Baltijos jūroje užgrobė krovininį Maltoje registruotą laivą „Arctic Sea“. Plėšikai jį paleido praėjus 12 valandų. Keli įgulos nariai buvo sumušti, materialinės žalos nepatirta.
Tuo pat metu paskelbta, kad Somalio piratai, gavę 1,3 mln. eurų išpirką, paleido Vokietijos laivą „Victoria“, užgrobtą gegužės pradžioje.
Liepos 16 d. Somalio piratai paleido Indijos laivą „Nefya“. Jūreivių kančios truko mažiau kaip savaitę, nes, nesėkmingai pamėginę iš jo užpulti Liberijos tanklaivį „Elephant“, jie paliko laivą, apiplėšę įgulą.
Liepos 8 d. piratai prie Somalio krantų užgrobė Turkijos krovininį laivą su 23 žmonių įgula.
Birželio 28 d. po daugiau kaip dviejų mėnesių nelaisvės Somalio piratai paleido pagrobto belgų laivo įgulą.
Birželio 23 d. Somalio piratai paleido Nyderlandų laivą su Ukrainos piliečių įgula. Piratai laivą „MV Marathon“ buvo pagrobę gegužės 7-ąją.
Gegužės 2 d. Somalio piratai užgrobė Graikijai priklausantį krovininį laivą, kurio įgulą sudarė 24 ukrainiečiai.
Balandžio 26 d. Somalio piratai paleido Jemeno tanklaivį „Sea Princess II“, užgrobtą sausio 2-ąją. Laive buvo 15 įgulos narių.
Balandžio 21 d. Somalio piratai paleido Filipinų tanklaivį su 23 įgulos nariais. Laivas „MT Stolt Strength“ buvo užgrobtas lapkričio 10 d. Adeno įlankoje.
Balandžio 20 d. Somalio piratai paleido su Togo vėliava plaukiojusį krovininį laivą, kurį buvo užgrobę prieš savaitę. Užgrobėjai gavo 100 tūkst. JAV dolerių išpirką.
Balandžio 15 d. pranešta, kad Somalio piratai per 48 val. užgrobė penkis laivus.
Balandžio 8 d. Somalio piratai užgrobė tanklaivį, kuriuo plaukė 21 amerikietis.
Balandžio 6 d. Somalio piratai užgrobė britų krovininį laivą ir taivaniečių laivą.
Kovo 28 d. Somalio piratai paleido 3,5 tūkst. tonų suskystintų dujų gabenusį Vokietijos tanklaivį „Longchamp“. Jis sausio 29 d. buvo užgrobtas prie Somalio krantų. Tanklaivis su 13 asmenų įgula buvo užgrobtas nepaisant to, kad jį saugojo Indijos kariniai laivai.
Atsirado dar prieš mūsų erą
Žodis „piratas“ kilęs iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „ieškoti nuotykių ir laimės jūroje“. Piratai – tai plėšikai, puolantys laivus jūrose ir atakuojantys krante esančius taikinius, siekdami užgrobti krovinį. Žodį „piratas“, kiek žinoma, pirmą kartą paminėjo senovės graikų istorikas Polibijus apie 140 metus pr. Kr.
„Piratas“ pradėtas plačiai vartoti XVIII amžiuje. Įvairiais laikais, priklausomai nuo šalies, nuo užimamų pareigų, piratai buvo vadinami įvairiais vardais: viduramžiais piratus vadindavo korsarais, XVII-XVIII a. Prancūzijoje – flibustjerais, Anglijoje – bukanjerais. Kartais valstybės suteikdavo piratams teisę atstovauti jų šaliai kare. Tokie piratai buvo vadinami kaperiais.
Didžiausio piratų aktyvumo metas – XVII–XVIII amžius. Labiausiai išgarsėjo Karibų jūros piratai, siautėję jūrose net 200 metų.
Piratavimu vertėsi finikiečiai, graikai. Kai kurioms graikų gentims tai buvo svarbiausias pragyvenimo šaltinis, plėšikavimą jos laikė garbingu amatu. Piratas buvo Trojos karo didvyris Achilas, kurį savo „Odisėjoje“ įamžino Homeras.
Graikų miestai-valstybės bandė kovoti prieš piratus, nes jie kėlė grėsmę prekybai ir jų viešpatavimui jūrose, tačiau jų nugalėti tuo metu nebuvo įmanoma – buvo galima tik susitarti. Vis dėlto prieš piratus buvo organizuojami ir specialūs karo žygiai. Vieno iš jų metu Romos imperatorius Cezaris buvo paimtas į nelaisvę ir paleistas tik už didelę išpirką.
Gaudavo net titulus
Šiaurės jūrų piratai – vikingai – yra ne mažiau romantizuotos asmenybės.
Kadangi Šiaurės valstybės nebuvo pajėgios jiems priešintis, XX amžiuje Baltijos ir Šiaurės jūrose viešpatavo vikingai, kurių neįveikė net Hanzos miestų sąjunga, turėjusi 35 karo laivus.
Šiuose kraštuose garsėjo ypatinga asmenybė – piratas Henris Mainveringas. Jis plėšė ispanų ir portugalų laivus, neliesdamas anglų ir net gindamas juos nuo berberų piratų. Anglijos valdovai tai įvertino. Būdamas trisdešimties, jis liovėsi plėšikauti, ir karaliaus dekretu jam buvo suteikta laisvė. H. Mainveringas vedė aristokratę ir tapo parlamento nariu, Anglijos karaliui skyrė knygą, kurioje aprašė savo, kaip pirato, nuotykius.
Žymūs piratai buvo Henris Morganas, gavęs sero titulą ir paskirtas Jamaikos gubernatoriumi, ir Frensis Dreikas – jo vardu pavadintas sąsiauris, esantis tarp Ugnies Žemės ir Pietų Šetlando salų, mat šis piratas netikėtai tapo naujų jūrų kelių ir žemių atradėju.
Prasidėjus didžiųjų geografinių atradimų laikotarpiui, piratai išsisklaidė po naujai atrastas jūras. Svarbiausiais piratų veiklos regionais tapo Karibų jūra, Naujosios Anglijos ir Šiaurės Afrikos pakrantės, Persijos įlanka, Madagaskaras.
Piratų bendruomenės
Piratai burdavosi į bendruomenes. Pavyzdžiui, „Dievo draugai ir pasaulio priešai“ veikė Šiaurės ir Baltijos jūrose. Jų nariai po lygiai dalydavosi grobį, tardavosi, ką čia dar nuveikus. Vadas įgydavo didesnę valdžią tik mūšių metu.
Jais dažniausiai tapdavo pabėgę nusikaltėliai ir valstiečiai, bedarbiai jūrininkai, negalintys gauti darbo dėl prastos reputacijos ir t. t. Tad nemažai piratų žūdavo ne mūšiuose, o riedamiesi tarpusavyje dėl grobio ar nevaldomo charakterio.
Kartais sukilusi laivo įgula užgrobdavo laivą ir imdavo piratauti. Sugauti teisindavosi nepakeliamomis sąlygomis laivuose, kas išties buvo teisybė.
Kai kada piratų laivai susiburdavo į ištisus laivynus. Jie pasipildydavo naujai užgrobtų laivų, kurių įgulos, išžudžius vadovybę, būdavo verčiamos prisidėti prie piratų.
Kartais didelės organizuotos piratų bendruomenės kontroliuodavo didžiulius plotus, salas ar salynus. Tokios bendruomenės grasindavo net valstybėms. Tik po daugelio šimtmečių masinis piratavimas buvo įveiktas, tačiau šiais laikais jis ir vėl kelia galvą.
Prieš piratus – karo laivai
Laikui bėgant, piratavimas tapo beveik nekontroliuojamas. Piratai puldavo ne tik krovininius, bet ir keleivinius bei kitokius laivus. Laivai būdavo tiesiog užpuolami, įgula – išžudoma ir viskas nuskandinama.
Pasibaigus Trisdešimties metų karui, visa armija ir laivynas buvo sutelkti kovai su piratavimu. 1700 metais piratai buvo išstumti iš Karibų, vėliau – iš Vakarų Afrikos ir Šiaurės Amerikos, Indijos vandenyno. Žymūs piratai buvo paskelbti už įstatymo ribų, o kiti išsislapstė po visą pasaulį.
Šiuo metu piratavimas tebesitęsia Pietų ir Pietryčių Azijoje, kai kuriuose Pietų Amerikos vandenyse ir Raudonosios jūros pietuose. Šiuolaikiniai piratai, turintys nedidelius greitaeigius katerius ir nedideles įgulas, užpuola modernius laivus.
Daugeliu atvejų šiuolaikiniai piratai nesidomi kroviniu. Turėdami išankstinės informacijos, jie pagrobia seifuose esančius pinigus ir brangenybes. Beje, šiais laikais kasmet užpuolama keli šimtai laivų, per metus žūsta po kelias dešimtis žmonių.
Nusikaltimai „pagal taisykles“
Dabartiniai Somalio piratai, į kurių nagus, kaip manoma, pateko lietuviai, neatitinka filmų ir knygų sukurto galvažudžių įvaizdžio. Nuo senų laikų jie paveldėjo griežtas taisykles, bausmių sistemą, palyginti demokratišką sandarą: Somalio piratai yra susiskirstę į grupeles, kurios pačios tvarko savo vidaus reikalus, o bendras operacijas planuoja ir kivirčus sprendžia tik vadai.
Anot pasaulio žiniasklaidos, daugumą piratų taisyklių sudaro konfliktų sprendimo būdai. Mat ir dabar, kaip ir ankstesniais laikais, svarbiausias klausimas – „teisingai“ pasidalyti grobį. Tačiau šiuolaikiniai piratai įkaitų nežudo ir jų nekankina – tiesiog ramiai laukia išpirkos. Nuo sausumos nusikaltėlių jie skiriasi tuo, kad tai organizuota, bendrais bruožais prognozuojama struktūra. Tačiau net ir tokiu atveju piratai kaip buvo, taip ir lieka pirmiausia nusikaltėliai.