Parlamentaro spėjimu, vežėjų eilės prie Latvijos-Rusijos sienos gali nesutrumpėti iki rugpjūčio 23 d., kai bus minimos pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo metinės: „Rusijoje ekonomika ir politika visuomet yra greta. Rugpjūtį daugelis šalių vienaip ar kitaip prisimena senus politinius įvykius, kurie atnešė didžiausią karą. Rusijos pastangos ginti stalinistinės Sovietų Sąjungos užsienio politiką, kaltinant kitas valstybes istorijos perrašymu, kulminaciją pasiekia liepą-rugpjūtį. Prisiminkite, kada prasidėjo karas su Gruzija."
Ketvirtadienį dalyvaudamas DELFI konferencijoje, Seimo narys ramino įsikarščiavusius skaitytojus, kurie ragino imtis atsakomųjų priemonių. Anot jo, Lietuva, kaip nedidelė valstybė, turėtų užsitikrinti pakankamą tarptautinę paramą: „Veltis į konfliktą su Rusija, stabdant tranzitą, Lietuva nepasiruošusi ir šiuo metu tam tikrai nėra jokių prielaidų. Lietuva turi ir toliau vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus bei siekti diplomatinėmis priemonėmis išspręsti konfliktinę situaciją."
Jo žodžiais, Lietuva neturėtų leistis išprovokuojama atsakomiesiems veiksmams. Arsenale esama įvairių diplomatinių priemonių: tieisoginiai pokalbiai su Rusijos atstovais, savo interesų deklaravimas Europos Sąjungos institucijose, skundai tarptautinėms organizacijoms, tiesioginiai politikų kontaktai, geriausia - aukštesniu lygiu, bet pastarųjų ilgą laiką nebuvo.
„Turime suprasti, kad Lietuvos valdžios aktyvumas šioje srityje gali būti suvaržytas, nes didelė dalis vežėjų stovi eilėse jau ir Rusijos teritorijoje. Bet aš labai tikiuosi, kad Lietuvos vykdomoji valdžia padarys viską, kad vežėjų laukimo sąlygos būtų pakenčiamos", - vylėsi parlamentaras.
Lietuva jau kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama įsikišti į konflikto sprendimą. DELFI paprašytas įvertinti Lietuvos politikų ir diplomatų pastangas spręsti konfliktą tarptautiniu lygiu, A. Anušauskas pusiau juokais priminė, kad visi karai kyla sekmadienį. Šiuo metu tiek Lietuvos, tiek ES institucijose yra atostogų metas, todėl jos negali skubiai adekvačiai sureaguoti.
Kaip žinoma, Europos Komisijos Muitinės departamento generalinis direktorius išsiuntė laišką Rusijos muitinės departamento direktoriui dėl Lietuvos vežėjų eilių Rusijos pasienio punktuose. Jame raginama nedelsiant atkurti normalią tvarką.
Tikrina Lietuvos valdžią?
Reaguodamas į siūlymą dirbti „itališkai", kitaip tariant, tikrinti Rusijos vežėjų vilkikus gerokai lėčiau, bet šypsantis, A. Anušauskas pripažino: „Itališko streiko" pavyzdys kai ką gali įkvėpti, bet manau, jog mūsų muitininkai ir taip privalo dirbti gražiai ir su šypsena. Jų darbe kuo mažiau politikos, tuo geriau verslui."
Atremdamas nuogąstavimus, kad ES neapgins Lietuvos šioje situacijoje, Seimo narys priminė, jog Lietuva yra Bendrijos narė ir tarptautinių konvencijų, kurios reguliuoja pervežėjų teises bei valstybių atsakomybę, dalyviai. Esą bet koks mūsų, kaip ES narės, teisių pažeidimas gali atsiliepti ES ir Rusijos santykiams, jei konfliktas užsitęs.
„ES nėra gynybinė organizacija, tai yra ekonominė valstybių sąjunga. Valstybių, kurias sieja ir bendri interesai. Svarbu mūsų diplomatams padaryti taip, kad mūsų interesai būtų suprasti ir palaikomi, bet ne visada tai pavyksta padaryti. O Rusija, turėdama galingą diplomatinį ir propagandinį aparatą, turi didesnes galimybes apginti savo interesus, net jei yra neteisi", - teigė A. Anušauskas.
„Kiek mes sugebėsime ES struktūrose įrodyti, kad esame šioje situacijoje teisūs, kad mūsų vežėjai iš tiesų diskriminuojami, o, manyčiau, būtent taip ir yra, tiek ir būsime palaikomi ES", - pridūrė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas.
Jis pripažino, kad Rusijos kaltinimai nėra visiškai laužti iš piršto, nors gal kiek sutirštinti: „Šešėlinė ekonomika egzistuoja kiekvienoje šalyje. Kontrabanda yra tos šešėlinės ekonomikos dalis. Cigaretės su Rusijos banderolėmis jau seniai yra mūsų turgelių ir kioskelių kasdienybės dalis. Kita vertus, žinoma, ir kai kurie Lietuvos vežėjai galėjo įsivelti į kontrobandinius dalykus, bet tokių yra labai nedidelė dalis. Todėl Rusijos reakcija į tai yra neadekvati."
A. Anušausko manumu, dabartinę situaciją nulėmė daugelis priežasčių, įskaitant ir politines. Jis nelinkęs visko sieti vien su sprendimu neįleisti į Lietuvą informacinės agentūros „Regnum" vadovo Modesto Kolerovo: „Vargu ar Rusija būtų ėmusis tokių veiksmų, kuriems parengti reikia ir laiko."
„Gali būti ir tokia versija, kad tai yra naujos Lietuvos valdžios patikrinimas. Daugelyje politinių sričių Rusija pastaruoju metu buvo užėmusi laukimo poziciją, tikėdamasi, kad Lietuva radikaliai pakeis savo požiūrį į Rusijos vidaus ir užsienio politiką", - spėjo politikas.
Parlamentaras taip pat atmetė kaltinimą, esą politikų pareiškimai turi neigiamos įtakos santykiams su Rusija: „Nevadinčiau mūsų politikų pasisakymų priešiškais, nes kaip suvereni valstybė turime teisę į savo nuomonę pačiais įvairiausiais ir dabarties, ir praeities klausimais. Ir ta nuomonė gali ir nesutapti su Rusijos pozicija. Bet mes vis tiek siekiame konstruktyvaus bendradarbiavimo. Manau, kad mes turime išgryninti savo santykiuose su Rusija tuos dalykus, dėl kurių prieštaravimų nėra, ir ieškoti būdų spręsti tas problemas dėl kurių nesutariame. Tai ir yra sunkiausia."
„Mūsų santykiai su Rusija turi būti pagrįsti tuo, kad mes mes ją vertiname kaip svarbią ekonominę partnerę ir siekiame pragmatiškų, konstruktyvių santykių be tokių dirbtinių konfliktų", - pabrėžė A. Anušauskas.