Vizito į Baltijos šalis ir Baltarusiją atvykusį Ph. Gordoną trečiadienį vakare savo sodyboje Bajoriškiuose (Utenos r.), priėmė užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. Ministras su svečiu aptarė dvišalį bendradarbiavimą, rengiamą NATO strateginę koncepciją, plėtrą ir kitas aktualijas, Baltijos šalių gynybos planą, tarptautinės bendruomenės veiklą Afganistane, santykius su Rusija, Baltarusijoje vykstančius procesus.

Vėliau prie jų prisijungė ir atostogaujantis premjeras Andrius Kubilius. Beje, Vyriausybės vadovas, nors ir raginamas opozicijos grįžti į darbą bei imtis spręsti prie Rusijos sienos įstrigusių vilkikų problemą, dėl to poilsio oficialiai nenutraukė.

Žurnalistų kalbintas Ph. Gordonas išreiškė apgailestavimą, kad prie Latvijos-Rusijos sienos nusidriekė kilometrinės Lietuvos vilkikų eilės. JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton pavaduotojas Europos ir Azijos reikalams teigė nežinantis visų aplinkybių, todėl nesiėmė išsamiau komentuoti situacijos, tik pavadino ją „labai nesėkminga" ir vylėsi, kad viskas išsispręs.

Svečias priminė, kad naujojo JAV prezidento Baracko Obamos administracija siekia santykių su Rusija perkrovimo. „Mūsų politika paremta supratimu, jog turime bendrų interesų, kurie leidžia mums siekti konkrečių susitarimų, - tvirtino Ph. Gordonas. - Bet nė vienas iš tų susitarimų negali būti daromas mūsų draugų ir mūsų principų kaina. Mūsų draugų, įskaitant Lietuvą, ir principų, įskaitant supratimą, kad demokratiškos Europos šalys formuoja savo užsienio politiką, aljansus ir santykius, Tai negali būti privilegijuota Rusijos ar dar kieno nors Europoje sfera. Tai taikoma tiek šiai Europos daliai, tiek kitoms šalims, pavyzdžiui, Ukrainai ir Gruzijai."

Paklaustas, kaip LIetuvai tikėti „santykių perkrovimu", kai Rusija neatrodo tam nusiteikusi, aukštas pareigūnas sakė, jog Vašingtonas tiki, kad esama sričių, kur yra bendrų interesų su Rusija.

„Stengiamės žengti toliau nuo situacijos, kai mūsų santykiai buvo prasti ir vis blogėjo. Aiškiai pasakėme, kad yra principų, kurių negalima keisti ar pažeisti, tad kodėl nesuradus sferų, kuriose yra bendrų interesų?" - retoriškai klausė Ph. Gordonas ir priminė, kad, pavyzdžiui, liepą pavyko susitarti dėl tranzito į Afganistaną per Rusiją.

„Pažiūrėkime, ar ant to galime kurti sveikus santykius, kurie bus visiems naudingi, įskaitant Rusijos kaimynus. Bet primenu, kad mūsų akys yra plačiai atvertos. Neturime iliuzijų, kad tai bus lengva", - pažymėjo jis.

Kalbėdamas apie Baltijos šalių gynybos planą, Ph. Gordonas bent porą kartų pabrėžė, jog Šiaurės Atlanto sutarties 5-as straipsnis, kuriame kalbama apie kolektyvinę gynybą, turi būti vykdomas.

Tačiau jis priminė, jog priešraketinės gynybos sistemos projektas kol kas yra peržiūrimas. Pasak B. Obamos, atakų raketomis grėsmė lieka, ir reikia rasti kelią, kuris užtikrintų JAV bei jų sąjungininkų saugumą, tačiau esą gali būti ieškoma ir kitų gynybos būdų.

Ph. Gordonas taip pat patikino, kad NATO laikosi atvirų durų politikos. Anot jo, šalys, jei pareikš norą stoti į Aljansą, atitiks tam tikrus kriterijus ir bus sutarta dėl jų priėmimo, galės ateityje tapti narėmis. „NATO plėtra buvo sėkminga. Ji padeda konsoliduoti demokratiją, padidina stabilumą. Kiekvienas atvejis yra skirtingas, priklauso nuo įvairių aplinkybių. Durys lieka atviros, Ukraina ir Gruzija yra šiame procese", - teigė pareigūnas.