„Mano katedroje, pavyzdžiui, yra trys kolegės pensininkės, kurios dirba po pusę etato. Aš manau, kad būtų logiška, jei pensijas mums sumažintų ketvirčiu, o ne perpus, bet apie tai kol kas niekas nekalba. Mano kolegei išeina taip, kad jeigu pensijas sumažins perpus, tai ji į darbą eis veltui, aš galbūt, atėmus pusę pensijos, gausiu keliais šimtais litų daugiau nei buvusioji mano pensija“, – kalbėjo docentė.

Moteris sako per mėnesį gaunanti 1100 Lt pensijos, 1000 Lt atlyginimo už pusę docentės etato, taigi pensiją sumažinus perpus ji į rankas gautų 1550 Lt. Pasirinkusi būti tik pensininke, pašnekovė kas mėnesį prie pensijos dar gautų apie 300 Lt už disertaciją.

„Būdama tik pensininke aš gaučiau apie 1400 Lt, o jeigu dirbčiau su sumažinta pensija, aš gausiu maždaug 1500 Lt. Bet dar eina kalba apie tai, kad algas norima sumažinti 10 proc., taigi kartu su pensija ir atlyginimu aš turėčiau gauti taip pat 1400 Lt. Žinoma, pas mus dar yra idealizmo ir mes matome, kad katedrai yra sunku, nes aš, pavyzdžiui, nesuprantu, iš kur pas mus gaus fonetistą, vertėją, ne taip jau paprasta bus paruošti ir mano retorikos ir rašymo kursą“, – kalbėjo docentė.

L. E. Katkuvienė mano, kad nereikėtų visų pensininkų traktuoti vienodai ir siūlo atsižvelgti į specialybių paklausumą.

„Aš žinau vieną darželio auklėtoją, kuri iš darželio išeis, jeigu jai atims pusę pensijos, nes jai nebeapsimokės dirbti. Todėl ši moteris ketina tiesiog susirasti auklės darbą ir neprarasti pusės pensijos. Aš nežinau, ar yra pagalvota apie tai, kad yra tokių profesijų, kurių nelabai nori imtis jauni žmonės. Mūsų katedroje, pavyzdžiui, visų gerų studentų, kuriuos mes norėtume pasilikti katedroje, tikslas yra Briuselis, Europos Sąjunga ir pinigai, kuriuos ten gali uždirbti. Mūsų katedroje mes neužimame vietos, į ją jauni žmonės nesiveržia“, – kalbėjo pašnekovė.

Jos teigimu, dėstytojai, priešingai nei mokytojai, neturi profesinės sąjungos, kuri kovotų už jų teises.

Geriau jau mažinti visiems

Pagyvenusios moters veiklos centro Kauno paslaugų ir laisvalaikio skyriaus „Juozapinė“ vadovė Almantė-Judita Šulgienė-Rabikauskienė DELFI sakė prieštaraujanti idėjai dirbantiems pensininkams pensijas rėžti perpus. Jos nuomone, teisingiausia būtų išmokas mažinti absoliučiai visoms socialinėms grupėms.

„Tie, kurie gauna dideles pensijas, niekada neis dirbti, nebent pagal autorines sutartis, o tie paprasti žmonės, gaunantys nedideles pensijas ne iš malonės eina į tą darbelį, jie eina dėl to, kad jiems labai reikia. Man labai keista, kad praėjusioje kadencijoje A. Kubilius nurėkdė pensininkus ir dabar vėl tą patį daro“, – sakė moteris.

Jos nuomone, jeigu valstybėje tokia prasta situacija ir reikia mažinti išmokas, tai reikėtų daryti paliečiant visus, o gaunantiems daugiau ir mažinti daugiau.

„Jeigu jau taip mūsų valstybei blogai, tai turėtų ne tik aguonos grūdus mažinti, bet jeigu visi, tai visi, tuo pačiu ir mamos. Mes auginom vaikus, niekas mums nepadėjo, mes auginom savo vaikus, nes mes norėjome dalelytę savęs turėti. O čia dabar rėkia, kad reikia, mums irgi visko reikėjo, bet mes auginome savo vaikus dėl savęs, dėl šeimos, dėl tėvynės“, – kalbėjo pašnekovė.

Dėl skaičių nėra sutarta

Atostogaujančio premjero Andriaus Kubiliaus atstovas spaudai Ridas Jasiulionis DELFI sakė, kad šiuo metu su pensininkų organizacijomis yra premininariai sutarta, jog visų rūšių pensijos mažės 5-20 proc., tai reiškia, kad bus peržiūrėtos ir antrosios, našlių ir dirbančių pensininkų pensijos.

„ Dėl konkrečių skaičių nėra sutarta, išdiskutuotas tik pats principas. Senatvės pensijos labiau turėtų mažėti tiems, kurie gauna daugiau, o mažiau – gaunantiems mažiau“, – sakė R. Jasiulionis.

DELFI primena, kad Vyriausybės parengtame nacionalinio susitarimo projekte buvo numatyta dirbantiems pensininkams pensijas mažinti perpus, vėliau pradėjus derybas su profesinėmis lyg ir sutarta, kad pensininkams, uždirbantiems ne daugiau nei minimalų atlyginimą, pensijos mažėti neturėtų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, birželio mėnesį senatvės pensijas gaunančių žmonių buvo 590 tūkst., o dirbančių senatvės pensininkų 67,5 tūkst.