Savivaldybių biudžetai ištuštėjo. Vidutiniškai per pusmetį surinkta 45 proc. šiais metais planuotų gauti biudžeto lėšų. Anksčiau savivaldybės guosdavosi, kad pajamos suplauks metų pabaigoje, kai pelningai dirbusios įmonės išmokėdavo premijas, vadinamuosius tryliktuosius atlyginimus, taigi ir mokesčių būdavo surenkama daugiau. Šįmet tokių vilčių nėra.
Reikėtų šimto milijonų
Metams skirtas lėšas socialinėms išmokoms ir kompensacijoms mokėti daugelis savivaldybių baigė jau birželį ir liepą. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas sakė, kad apie susidariusią padėtį asociacija informavo Vyriausybę, tačiau konkrečių pažadų nesulaukta. LSA duomenimis, savivaldybėms iki metų pabaigos papildomai reikėtų apie 100 mln. Lt socialinėms išmokoms ir kompensacijoms mokėti. Tačiau pinigų nėra, o bedarbių gretos didėja ir dar tikriausiai didės.
Per šešis mėnesius savivaldybių biudžeto pajamas palyginti sėkmingai rinko tik Šiaulių rajono savivaldybė – 56,9 proc. ir Vilnius – 51,5 proc. Labiausiai nesisekė Šiaulių miestui – 35,6 proc., Pakruojo r. – 37,9 proc., Telšių r. – 40,7 proc., o vidutiniškai surinkta 45 proc. metinių lėšų.
Rugsėjį nebus iš ko mokėti
LSA administracijos direktoriaus pavaduotojas finansų ir ekonomikos klausimais Rimantas Čapas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad papildomų lėšų reikia jau dabar, nes rugsėjį ar spalį daugelis savivaldybių bus priverstos nutraukti mokėti įvairias išmokas ir kompensacijas.
Bedarbių daugėja, taigi auga ir socialiai remtinų asmenų skaičius. O pinigų nėra. Beje, lėšų savivaldybės pristigs ne tik socialiniams reikalams. Pasak R.Čapo, nukentės visos sritys. Teks nurėžti lėšas mokymams, kanceliarinėms išlaidoms, užmiršti komandiruotes ir kt.
Akivaizdu, kad rudenį Vyriausybei vėl teks tikslinti biudžetą. Trečią kartą. Ką tik jis buvo patikslintas, Seimas išvyko atostogauti, premjeras su kai kuriais ministrais apžergė dviračius ir nurūko ilsėtis, tačiau jo atostogoms dar nesibaigus jau aiškėja, kad biudžeto tikslinimas buvo nevykęs. Teks dar kartą tikslinti.
Neįvertinta, kad, padidinus PVM tarifą ir panaikinus jo lengvatas, savivaldybėms reikės apie 50 mln. Lt, jog jos galėtų kompensuoti keleivių vežėjų negautas pajamas dėl transporto lengvatų keleiviams taikymo bei nuostolius, susidarančius teikiant visuomenei būtinas transporto paslaugas.
Savivaldybės pačios tikslins pajamas
Savivaldybių biudžetų pajamos, prognozuojamos 2009 metais gauti iš gyventojų pajamų mokesčio, gegužės 7 d. buvo sumažintos 338,9 mln. Lt, o nuo rugpjūčio 4 d. – iki 394,6 mln. Lt.
Pasak R.Čapo, labai tikėtina, kad net šie duomenys yra optimistiniai.
„Savivaldybių tarybos šį mėnesį tvirtins patikslintus biudžetus. Labai didelė tikimybė, kad Vyriausybės pateiktas prognozes jos pačios patikslins. Gal savivaldybių tarybos nuspręs, kad ir tokių pajamų surinkti nepavyks, todėl patvirtins dar mažesnius biudžetus“, – svarsto R.Čapas.
Tokia galimybė tikrai reali. Vyriausybė neskuba viešinti kai kurių duomenų. O mes neslėpsime. Paaiškėjo, kad per šių metų pirmąjį pusmetį PVM (o šis mokestis labiausiai atspindi šalies ekonominę perspektyvą) surinkta 26,7 proc. mažiau nei per tą patį 2008 m. laikotarpį, nors nuo šių metų pradžios buvo padidintas PVM. Štai ir paaiškėjo, kad priimti įstatymą daug proto nereikia. Sunkiau yra numatyti, ar priimtas įstatymas veiks. Paaiškėjo, kad gruodžio naktimis priimti įstatymai neveikia.
Būti bedarbiu kai kam naudinga
LSA atstovai apgailestauja, kad Vyriausybė nereaguoja į racionalius pasiūlymus. Pavyzdžiui, R.Malinauskas mano, kad kai kurie piliečiai piktnaudžiauja susidariusia padėtimi.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turėtų išsiaiškinti, kiek iš tikrųjų reikia mokėti pašalpų ir kompensacijų, ar kai kurie žmonės nepiktnaudžiauja sunkmečiu.
„Mano žiniomis, jeigu žmogui į rankas nepasiūlysi 1400 Lt, tai jis nedirbs. Jam neapsimoka. Kai sudedame visas pašalpas, kompensacijas, gauname didesnę sumą. Taigi būti bedarbiu kartais labiau apsimoka nei dirbti“, – sako R.Malinauskas.
Ant parako statinės
Kaišiadorių r. administracijos direktorius Vytautas Streikauskas sako, kad jaučiasi lyg sėdintis ant parako statinės. Driokstelėti gali kiekvieną dieną.
„Finansuojame tik gyvybiškai būtiniausias priemones – lėšas skiriame mokytojų atlyginimams mokėti, pašalpoms, vadinamajam mokinio krepšeliui, tačiau mažiname išlaidas transportui, mobiliesiems telefonams, kanceliarinėms išlaidoms ir kt.“, – vardija V.Streikauskas.
Apskritai visus asignavimus Kaišiadorių r. savivaldybė sumažino iki 85 proc. numatyto finansavimo. Skolinimąsi atideda kitiems metams, kai ateis laikas kofinansuoti ES projektus.
Prasiskolinti nesunku
Finansų ministerijos duomenimis, savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų kreditorinis įsiskolinimas pagal 2009 m. liepos 1 d. būklę privačiam sektoriui išaugo iki 337,8 mln. Lt. Kiek savivaldybės įsiskolinusios finansiniam sektoriui, ministerija tikina nežinanti. Esą savivaldybės iki liepos 1 d. šių duomenų nepateikė.
Pasak R.Čapo, pradelstos skolos per pirmąjį ketvirtį verslo subjektams išaugo 1,5 karto. Tai – savivaldybių biudžetų skola, neįskaitant kontroliuojamų įmonių skolų.
Savivaldybių skolinimosi limitai 2009 m. Vilniaus ir Kauno savivaldyb ėms sumažinti iki 45 proc. nuo savarankiškų pajamų dalies, neskaičiuojant specialiųjų tikslinių dotacijų, gaunamų iš valstybės biudžeto, o likusioms savivaldybėms – iki 30 proc. Matyt, limitai sumažinti baiminantis, kad savivaldybėms gali neišlaikyti nervai. Prasiskolinti nesunku. Sunkiau skolą grąžinti.
Teisiškai savivaldybės negali viršyti numatytų limitų, tačiau būta atvejų, kai jos buvo peržengtos.
Estai pasirodė apdairesni
Racionalieji estai, kaip pranešė „Delfi“, pasirodo, sunkmečiui turėjo sukaupę pinigų ne tik valstybės rezerve, bet ir savivaldybėse. Pasak Estijos ministro pirmininko Andruso Ansipo, šiuo metu valstybės rezervuose yra daugiau nei 20 milijardų kronų (4,4 milijardo litų). Stabilizaciniame rezerve – 7,5 milijardo kronų (1,65 milijardo litų), kasoje – 5,5 milijardo kronų (1,21 milijardo litų). Kasos rezerve, skirtame nedarbui, – du milijardai kronų (441 milijonas litų), ligonių kasoje – 4,16 milijardo kronų (918 milijonų litų) rezervo ir nepaskirstyto pelno. Dar maždaug du milijardai kronų (441 milijonas litų) yra savivaldybių rezervuose. Ir taip yra tuo metu, kai daugelis valstybių bando gauti paskolas su didelėmis palūkanomis.
Reikia naudoti ES pinigus
Bronius Ropė, Ignalinos rajono savivaldybės meras:
Iki šiol faktiškai dar net nepradėti naudoti 2007–2013 m. ES struktūrinių ir sanglaudos fondų pinigai. Vyriausybė galėtų derėtis su EK ir pakeisti kai kuriuos reikalavimus. Tik pagalvokime – jeigu į rinką patektų 10 mlrd. Lt, tai juk apie 4–5 mlrd. Lt grįžtų į biudžetą. Už ES lėšas galėtume renovuoti pastatus, medicinos ir ikimokyklines įstaigas, remontuoti ir tiesti kelius, gatves, įrengti vandentiekį, kanalizaciją, vandens valymo įrenginius. Tokių darbų poreikis yra. Mes siūlėme tai daryti, tačiau per paskutinį pusmetį bandymų pagerinti ES pinigų panaudojimą nebūta. Paraiškos svarstomos mėnesių mėnesius, tarsi Lietuvoje krizės nebūtų.
Pasiūlė lėšomis pasirūpinti patiems
Donatas Krikštaponis, Anykščių rajono mero pavaduotojas:
Jau nuo birželio mėnesio pradėjo trūkti lėšų socialinėms išmokoms. Apie susidariusią padėtį informavome Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, tačiau sulaukėme atsakymo, kad mums skirta 100 proc. numatytų lėšų, todėl papildomomis lėšomis turime rūpintis patys. Metams buvo skirta 2,05 mln. Lt, o mums reikėtų mažiausiai 2,3 mln. Lt. Atliekamų pinigų neturime. Laikinai perskirstysime kitiems asignavimams skirtas lėšas, tačiau taip problemos neišspręsime.