Savo ruožtu Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) bei „Limarko laivininkystės kompanija“ nekomentuoja, ar pagrobėjai jau iškėlė kokius nors konkrečius reikalavimus. Laivininkystės bendrovės prezidentas Vytautas Lygnugaris taip pat neatskleidė, ar „Saturno“ jūrininkai buvo apdrausti gyvybės draudimu.
Įkaitų drama gali tęstis mėnesius
Kaip DELFI pasakojo Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas P. Bekėža, jūreiviai iš laivų grobiami itin retai, mat dažniausiai piratus masina laivų kroviniai. Pasak jo, pagrobimo tikslas veikiausiai yra išpirka, kurią turėtų sumokėti ne Lietuvos valstybė, o laivo savininkas.
Klausiamas, per kiek laiko įkaitų drama gali būti išspręsta, P. Bekėža nesiėmė prognozuoti, tačiau, jo nuomone, diskusijos su pagrobėjais gali tęstis keletą mėnesių. P. Bekėžos įsitikinimu, šiuo metu pagrobėjai veikiausiai tik aiškinasi, kur yra ta Lietuva, jis neatmetė galimybės, kad piratai prašyti išpirkos gali susisiekdami su 9 laive likusiais Lietuvos jūrininkais.
„Jie gali pamėginti susirišti su laivu, iškelti reikalavimus laive likusiai įgulai, įgula tada perduos „Limarko“ kompanijai“, - pasakojo P. Bekėža.
Klausiamas, ar laivininkystės kompanijos yra įpareigotos drausti jūrininkus nuo tokių atsitikimų kaip pagrobimas, P. Bekėža teigė, jog paprastai jūrininkai draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų arba gyvybės draudimu.
Pasak Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovo, plaukiant į nesaugias zonas esama ir kitų saugumo priemonių: pavyzdžiui, jūrininkai turi būti įspėjami apie gresiantį pavojų, net esant kelyje jie gali prašyti būti sugrąžinti namo laivo savininko sąskaita, pavojinguose regionuose sustiprinamas stebėjimas, o ypač pavojingose vietose, pavyzdžiui prie Somalio krantų, civilius laivus saugo kariniai laivai.
„Bet Nigerija nepakliūna (į pavojingų zonų sąrašą – DELFI), ten kol kas dar nėra išsivystęs tas piratavimas“, - sakė P. Bekėža.
URM nekomentuoja
Savo ruožtu nei URM, nei „Limarko laivininkystės kompanija“ nekomentuoja, ar yra susisiekta su Lietuvos piliečių pagrobėjais bei ar jie drausti gyvybės draudimu arba draudimu nuo nelaimingų atsitikimų.
„Dabar tos informacijos tikrai nesuteiksiu, ji yra susijusi su vykdoma operacija – to reikia tų žmonių saugumo užtikrinimui“, - sakė „Limarko“ teisininkas Mindaugas Petrauskas.
DELFI primena, kad naktį iš pirmadienio į antradienį „Limarko laivininkystės kompanijai“ priklausantis laivas „Saturnas“, plaukęs su Lietuvos vėliava, Escravos reide (Nigerija) buvo užpultas ginkluotų užpuolikų. Įkaitais buvo paimti 5 įgulos nariai, Lietuvos piliečiai, ir išgabenti greitaeige valtimi nežinoma kryptimi.
Manoma, kad Lietuvos piliečius galėjo pagrobti Judėjimas už Nigerio deltos išlaisvinimą (MEND). Tai viena didžiausių Nigerijos sukarintų grupuočių. Tačiau, pasak Nigerijos žiniasklaidos, MEND atstovas Jomas Gbomo elektroniniu laišku pranešė, kad karinė grupuotė visiškai nėra susijusi su užpuolimu.