Kraštutinėmis pažiūromis pagarsėjęs Mindaugas Murza stebisi, kad viešai skelbiamos radikalios idėjos kliūna – esą žmonės, kovojantys už pakantumą, privalo toleruoti ir tuos, kurie nemėgsta vienos ar kitos visuomenės grupės.
Aukština lietuvių tautą, bet lietuviškai nemoka
„Atėjo lemiama galutinio su žydais atsiskaitymo valanda. Lietuva turi būti išvaduota ne tik nuo azijatų bolševikų vergijos, bet ir nuo ilgamečio žydijos jungo", - skelbiama Lietuvių aktyvistų fronto atsišaukime į „brolius ir seseris lietuvius", patalpintame tinklalapyje zensurfrei.org (lietuviškai jo adresas reiškia „be cenzūros"). Tai yra nacionalsocializmą propaguojančio judėjimo NSDAP/AO svetainė.
Frontas „visos lietuvių tautos vardu kuo iškilmingiausiai pareiškia", kad „senoji Vytauto Didžiojo laikais suteikta Lietuvoje prieglaudos teisė žydams yra visiškai ir galutinai atšaukiama", o visi Lietuvos žydai turi palikti šalį. Tie, kurie prisidėjo prie Lietuvos valstybės išdavimo ir lietuvių persekiojimo ar kankinimo, esą nusipelnė bausmės: „Jei paaiškėtų, kad lemiamą atsiskaitymo ir Lietuvos atgimimo valandą ypatingai nusikaltusieji žydai randa galimumų slaptomis kur pasprukti, visų dorųjų lietuvių bus pareiga imtis nuosavų priemonių tokiems žydams sulaikyti ir, svarbiam atvejui esant, bausmei įvykdyti.
(...) Naujai atsistačiusioje Lietuvoje nė vienas žydas neturės nei pilietinių teisių, nei pragyvenimo galimumų. Tuo būdu bus atitaisytos praeities klaidos ir žydų niekšybės. Tuo būdu bus padėti stiprūs pagrindai mūsų arijų tautos laimingai ateičiai ir kūrybai. Tad visi ruoškimės į kovą ir pergalę – už lietuvių tautos laisvę, už lietuvių tautos apsivalymą, už nepriklausomą Lietuvos valstybę, už skaidrią ir laimingą ateitį."
Minėtas judėjimas, prasidėjęs 1972 m., skelbiasi ginantis baltąją rasę ir „baltąsias tautas", o didžiausiomis vertybėmis laikantis rasę ir tautą. „Baltoji jėga!" – toks yra judėjimo, kuris laikosi „gamtos įstatymais ir istorijos pamokomis" grįsto nacionalsocializmo ideologijos, šūkis.
Vokietijos vyriausybė NSDAP/AO laiko bene didžiausiu nacionalsocialistinės literatūros tiekėju šioje šalyje. Tinklalapyje rašoma, kad judėjimas spausdina laikraščius 12 kalbų ir platina tokius leidinius, kaip Adolfo Hitlerio knygą „Mein Kampf" („Mano kova"), plakatus, vėliavas, nacių simboliką, Trečiojo Reicho filmus, kitą propagandinę medžiagą.
Iš tinklalapio galima patekti į svetaines ne tik anglų ir lietuvių, bet ir bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, japonų, ispanų, italų, kroatų, lenkų, norvegų, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, rusų, serbų, slovakų, suomių, švedų, ukrainiečių, vengrų, vokiečių kalbomis. Beje, nors lietuviškame tinklalapyje aukštinama Lietuva ir lietuvių tauta, jame patalpintuose tekstuose apstu tiek korektūros, tiek kalbos, tiek stiliaus klaidų.
Tituliniame puslapyje įdėta M. Murzos nuotrauka ir nuoroda į jo vadovaujamo Vieningojo lietuvių nacionaldarbininkų sąjūdžio (VLNDS) svetainę, atskirai – ir į VLNDS steigiamąją deklaraciją bei politinę programą.
„Žmonės turi teisę kažko nemylėti"
Lygiai prieš metus Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo kurstymo prieš žydų tautybės ir kitus asmenis dėl jų rasės, tautybės bei kilmės VLNDS tinklalapyje. Šioje interneto svetainėje, kuri veikia ir šiandien, viešai raginama vaduoti šalį iš antilietuviškos oligarchų bei tironų priespaudos, liaupsinama šiaurietišką rasę ir tikimasi išsivadavimo iš „judokratijos pančių“. Tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas tuomet DELFI teigė, jog VLNDS dokumentuose – steigiamojoje deklaracijoje ir programoje, tinklalapio įrašuose akivaizdžiai skleidžiama nacistinė propaganda, kuri prieštarauja Lietuvos konstitucinei santvarkai.
Kaip DELFI teigė prokuratūros atstovė spaudai Aurelija Juodytė, iš DELFI gauta informacija apie tinklalapį zensurfrei.org persiųsta Lietuvos kriminalinės policijos biurui. Jis paprašytas įvertinti, ar interneto svetainės turinį būtų galima tirti pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas dėl tyčiojimosi iš žmonių grupės dėl rasės, tautybės, kilmės, tikėjimo ir pan.
Neoficialiai kalbintas pareigūnas pripažino, jog būtų nelengva imtis priemonių prieš tinklalapio autorius, mat serveriai, kuriuose jis patalpintas, yra ne Lietuvoje. Lietuviškoje svetainėje nenurodyta, kas ją pildo, ir pateiktas vienintelis kontaktas – pašto dėžutė JAV, Nebraskos valstijoje. „Nors iš pirmo žvilgsnio akivaizdu, kad informacija, bent jau kas liečia žydus, yra nelabai gražūs atsiliepimai", - teigė DELFI pašnekovas.
Savo ruožtu M. Murza tikino apie tokį tinklalapį negirdėjęs ir neturįs su juo nieko bendro. Jis taip pat stebėjosi, kad vis užkliūna radikalūs pareiškimai ir publikacijos. „Niekada nebus įmanoma visų žmonių priversti galvoti vienodai. Mes nenorime gyventi totalitarinėje visuomenėje. Kai tie, kurie kalba apie toleranciją, išmoks gerbti kitokius, galės piktintis mumis. Žmonės turi teisę kažko nemylėti", - aiškino pašnekovas.
DELFI paklaustas, ar pats su bendraminčiais jaučiasi esąs tolerantiškas, M. Murza teigė: „Demokratiją, komunizmą, toleranciją laikau utopija. Negali į visus žiūrėti vienodai. Kam žmogus jaučia šilumą, į tą žiūri palankiau, o ko nemėgsta, nuo to traukiasi."
Žydus lygino su blusomis
Minėtame tinklalapyje publikuojamas nacistinės Vokietijos propagandos ministro Paulo Josepho Goebbelso pokalbis su tariamu klausiančiuoju. Čia jis aiškino nacionalsocializmo ideologiją, daugiausia menkindamas žydus bei kitų rasių atstovus, kritikuodamas įvairias partijas, kapitalizmą, socializmą.
Atremdamas politika nusivylusių skeptikų abejones, Trečiojo Reicho ministras teigė: „Atleiskite man, kad taip sakau, bet tada mūsų bendras priešas – kad ir kokiu vardu jį bevadintumėte: kapitalizmas, žydai, parlamentas, demokratija, ar marksizmas – bus pasiekęs, ko norėjo!"
Tariamam pašnekovui suabejojus, ar XX a. antisemitizmas nėra pasenęs dalykas ir ar žydai nėra žmonės, jis siūlė galvoti logiškai: „Jei mes būtume tik antisemitai, tada taip, tai būtų pasenęs dalykas. Bet mes irgi esame socialistiški. (...) Vokiečių nacijos laisvė gali būti pasiekta tik kovojant prieš žydus ir, kadangi mes norime Vokietijos laisvės ir socializmo, mes esame antisemitiški. Sutinku, žydai irgi yra žmonės. Niekas iš mūsų tuo niekada neabejojo. Bet tuo pačiu blusos irgi yra gyvūnai, tik nelabai malonūs. Ir kadangi blusos nėra malonūs gyvūnai, mes neturime jokios moralinės pareigos saugoti jas ir leisti joms klestėti, kad jos mus kandžiotų ir kankintų, verčiau mes turime jas pašalinti iš savo aplinkos."
Toliau P. J. Geobbelsas aiškino, esą 17 mln. darbininkų yra „besąlygiškai priklausomi nuo kapitalizmo, kuris visiškai kontroliuoja visus produkcijos metodus, tad jie yra priversti parduoti savo pačių vienintelį kapitalą – savo darbo jėgą žemiausia galima kaina. Todėl naciai skelbė, kad ne tik visi gamtos turtai priklauso tautai, kaip visumai, bet ir sukurta produkcija turi būti gražinama valstybei. „Šitaip produkcijos ciklas apsisuka ratu ir vėl įtraukia kiekvieną atsakingą darbininką į savo veiklą. Padarydami šitokią sistemą veikiančia, mes išlaisviname produktyvumą iš atlygio vergijos grandinių. Šito rezultatas bus laisva tauta su laisva ekonomika laisvoje šalyje: nacionalinė bendruomenė."
Anot propagandininko, šias idėjas buvo galima pasiūlyti bet kuriai kitai partijai, bet esą nacionalsocialistai norėjo patys įgyvendinti savo programą: „Parlamentas yra kaip dykaduonė bitė vokiečių tautos avilyje. Bendri pinigai ir bendra gerovė yra ne taip naudojami. Už viso to yra žydai, kurie judina savo šachmatų figūras, rūpinasi, kad jos kalbėtų, balsuotų ir rinktų savo parlamentinius atlyginimus – ir jie patys laiko valdžios vadžias. Jei jie nori ko nors iš mūsų, mes esame „laisvi ir save valdantys žmonės, vykdantys savo pačių valią per savo išrinktus atstovus", bet jeigu mes iš parlamento ko nors norime, mes tik padugnės. Viso šito suma yra tai, kas yra vadinama demokratija. (...) Niekada nedėsime savo vilčių į parlamentinį veiksmą. Priešingai: mes laukiame dienos, kai vokiečių tauta nusimes šią nevokišką sistemą."
P. J. Goebbelso žodžiais, naciai siekė demokratinį partijų parlamentą pakeisti ekonominiu parlamentu, kurio nariai būtų renkami visos dirbančios vokiečių tautos. Rinkimuose žmonės dalyvautų ne kaip partijų, o profesinių gildijų, sudarančių nacionalinę bendruomenę, atstovai. Parlamentas tvarkytų ekonominę politiką, o valstybės politika rūpintųsi senatas, sudarytas iš maždaug 200 individų, kuriuos išrinktų diktatorius. Šie žmonės, skiriami iki gyvos galvos, sudarytų nacijos elitą.
Jis taip pat piktinosi taika, „kai milijonai yra ant gatvių, be darbo, be maisto". „Pasižiūrėkite į citatas iš internacionalinės akcijų biržos – tai yra karo pranešimai iš ekonominio karo būstinės ir pažiūrėkite – vokiečiai darbininkai ir jų šeimos miršta nuo šio karo! Tai – kapinių taika. (...) Pacifizmas nesuteikia taikos. Priešingai! Istorija mums rodo, kad tautos ir nacijos, kurios jau nebeturėjo pasirengimo ir valios ginti savo egzistenciją jėga, jei taip prireiktų, visada prieidavo gėdingą galą.
Modernistus vadino iškrypėliais
Tinklalapyje taip pat cituojama įtakingo nacių veikėjo, Estijos vokiečių šeimoje gimusio Alfredo Rosenbergo, kurį Niurnbergo tribunolas nuteisė kaip karo nusikaltėlį ir kuris buvo pakartas, knygą „XX amžiaus mitas". Joje teigiama, esą šiaurietiškos ar europietiškos rasės maišymasis su spalvotomis, „žemesnėmis", veda prie neišvengiamo civilizacijos degeneravimo ir žlugimo. „Modernas" esąs iškrypėliškas ir svetimas tikrajai Europos kultūrai. Autorius kalbėjo apie tokių menininkų, kaip Vincentas Van Goghas, psichologines ir estetines patologijas.
A. Rosenbergas kritikavo „žydokrikščionybę" ir „antitautinę Katalikų bažnyčios politiką bei jos chaotišką kosmopolitizmą". Nacionalinėje valstybėje esą reikia toleruoti visas religines doktrinas, kurios atitinka tautos rasinę dvasią. Senąjį Testamentą siūlė suvokti kaip žydiškos dvasios išraišką. Pasak autoriaus, Jėzus Kristus buvo šiaurietiškos rasės atstovas, o jo mokymas esą buvo iškraipytas. Europai kultūrą, kaip teigiama knygoje, davė ne krikščionybė, o daugiausia germaniškos tautos.
Pasak autoriaus, Šiaurės Amerika turėtų tapti erdve šiaurietiškos rasės anglosaksų kultūrai kurtis, o Europa privalo „apsisaugoti nuo spalvotųjų rasių invazijos". Kaip baisus šio reiškinio pavyzdys pateikta Prancūzija, bet panašus likimas esą ištiko kone visą žemyną. A. Rosenbergas siūlė JAV uždrausti kitų rasių atstovų imigraciją į Kaliforniją, o Filipinus perduoti Japonijai ir leisti ten kurtis iškeldintiems japonams.