T.Šernas pats asmeniškai yra sudaręs sutartį su advokatu Virginijumi Kaupu, kuris be atlygio padeda nukentėjusiajam Medininkuose. "Manau, tai yra mano pareiga - padėti žmogui, gynusiam mane bei visą Lietuvą ir dėl to nukentėjusiam", - sakė V.Kaupas.
Pasak jo, T.Šernas jau nebeieško galimybės gauti teisinę paramą iš valstybės. Pirmiausia todėl, kad jam padeda asmeninis advokatas, antra - nes procesas jau persikėlė į teismą. Teisinė parama aktualiausia buvo tuomet, kai dar vyko ikiteisminis tyrimas.
Veikiantys Lietuvos įstatymai nenumato galimybės suteikti valstybės juridinę pagalbą Medininkuose nukentėjusiam ir vieninteliam gyvam likusiam žudynių liudininkui T.Šernui. Tokia pagalba baudžiamosiose bylose priklauso tik įtariamiems padarius nusikaltimą.
Manyta, kad prokurorai perkvalifikuos kaltinimus ir Medininkų žudynes traktuos kaip nusikalstamą Lietuvos valstybės institucijų užpuolimą. Tada toms institucijoms, pirmiausia Muitinės ir Policijos departamentams, atsirastų galimybė arba skirti savo teisininką T.Šernui, arba skirti lėšų teisinei pagalbai. Bet tokio perkvalifikavimo nebuvo.
"Prokurorai surašė kaltinamąjį aktą, kuriame šis nusikaltimas traktuojamas kaip tarnybą vykdančių Lietuvos pareigūnų užpuolimas. Man gal irgi norėtųsi, kad būtų traktuojama kaip institucijų užpuolimas, tačiau taip neatsitiko", - sakė V.Kaupas. Prokurorai tvirtina, kad pagal galiojančius teisės aktus ir išnagrinėjus visą bylos medžiagą nebuvo galimybių kitaip traktuoti Medininkų nusikaltimo.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras sutinka, kad būtų galima atnaujinti diskusijas dėl valstybės teisinės paramos nukentėjusiems baudžiamosiose bylose. "Ypač jeigu tai susiesime su Lietuvos valstybės gynimu", - teigė jis.
S.Šedbaras neatmetė, kad jau rudenį bus ieškoma galimų teisinių išeičių, siekiant išspręsti šią problemą. Kita vertus, pasak komiteto vadovo, ir esant dabartinei situacijai "galima rasti gana lanksčią ir kūrybišką išeitį": "Toli gražu ne visada valstybės teisinei pagalbai skiriami pinigai panaudojami efektyviai. Manau, būtų galima kiek lanksčiau pažvelgti į situaciją ir teisiškai padėti žmogui, gynusiam Lietuvos valstybę ir dėl to nukentėjusiam".
Be to, anot politiko, nagrinėjant baudžiamąsias bylas nukentėjusiojo pusėje yra prokurorai, kurie iš esmės atlieka tos pusės teisinių interesų gynėjo vaidmenį.
1991-ųjų liepos 31-osios rytą per žiaurų omonininkų išpuolį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje buvo nužudyti Medininkų kelio poste budėję muitininkai Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius, "Aro" pareigūnai Algimantas Juozakas, Mindaugas Balavakas, kelių policijos darbuotojai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas. Rugpjūčio 2 dieną ligoninėje mirė sunkiai sužeistas policininkas Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas buvęs muitininkas T.Šernas.
Lietuvos pareigūnų Medininkų muitinės poste žudynėse 1991 metų liepos 31 dieną kaltinamas Konstatinas Michailovas.
Latvijos pilietis K.Michailovas ilgą laiką buvo vienintelis pasiekiamas tyrėjams ir teismui įtariamasis, kuriam pateikti oficialūs įtarimai septynių Lietuvos pareigūnų nužudymo byloje. Tačiau balandžio pradžioje prokurorai patvirtino, kad įtarimai įteikti ir Rusijoje sulaikytam Aleksandrui Ryžovui.
Prokurorų teigimu, tyrimas dėl kitų įtariamųjų - taip pat buvusių omonininkų - būrio vado Česlavo Mlyniko ir šio būrio milicininkų Andrejaus Laktionovo ir A.Ryžovo - yra atskirtas ir tęsiamas toliau.