2000 metų gruodžio 13 dieną iš pareigų atleistas K. Pėdnyčia iš pradžių Vilniaus apygardos administracinio teismo prašė tik pripažinti atleidimą neteisėtu ir priteisti piniginę kompensaciją, o dėl įstatymų atitikimo Konstitucijai prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šis prašymas buvo patenkintas.

Šių metų sausio 24 dieną Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Seimas neturėjo teisės atleisti generalinio prokuroro įstatymu ir, pasirinkęs tokį neteisėtą atleidimo būdą, sukūrė teisinio netikrumo atmosferą bei pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą.

Po jam palankaus Konstitucinio Teismo nutarimo K. Pėdnyčia papildė ieškinį trečiuoju reikalavimu: ne tik pripažinti atkleidimą neteisėtu ir priteisti piniginę kompensaciją, bet ir grąžinti į ankstesnes pareigas.

Tačiau vasario 26 dieną posėdžiavusi administracinio teismo teisėjų kolegija atsisakė nagrinėti papildytą ieškinį, laikydama, kad patikslintas K. Pėdnyčios ieškinys yra iš esmės naujas, kurį jis galėjo pateikti ne vėliau kaip per mėnesį nuo atleidimo dienos. Tokią nutartį K. Pėdnyčia apskundė Vyriausiajam administraciniam teismui ir pasiekė, kad nutartis atmesti papildytą ieškinį būtų panaikinta ir Vilniaus apygardos administracinis teismas svarstytų visus ieškinio reikalavimus.

Trečiadienį surengtame Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje K. Pėdnyčios byla išnagrinėta iš esmės, aptariant visus ieškinio klausimus.

Po teismo posėdžio K. Pėdnyčia sakė nesiimąs prognozuoti, kaip teismas išspręs šią teoriniu požiūriu įdomią bylą. "Tikiu, kad Lietuvoje Temidė tikrai dirba užrištomis akimis. Manau, teismas sprendžia teisingai", - sakė K. Pėdnyčia.

Šiuo metu K. Pėdnyčia verčiasi advokato praktika, atstovaudamas civilinėse bylose.