Biudžeto lopymą valdančioji dauguma pavadino jo konsolidavimu (sustiprinimu), tačiau paaiškėjo, kad iš tikrųjų konsoliduoti reikėjo ne biudžetą, bet skylančią daugumą. Kol kas dauguma patikėjo, kad kitos išeities nėra – reikia balsuoti taip, kaip liepiama. Tokio pasirinkimo pasekmes sužinosime jau rudenį.

Vyriausybė lipa ant to paties grėblio

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius sako, kad dar praėjusių metų gruodį reformą reikėjo pradėti ne nuo mokesčių didinimo, bet nuo ekonomiką gaivinančių priemonių plano, nuo darbo vietų išsaugojimo. Tačiau nieko panašaus nedaroma.

„Vyriausybė dirba chaotiškai. Trūksta analizės, todėl nesuvokiama, kurias problemas reikėtų spręsti pirmiausia. Juk buvo aišku, kad komerciniai bankai nustos skolinti, taigi pritrūksime lėšų. Reikėjo ieškoti būdų, kaip pritraukti lėšų iš tarptautinių bankų bei fondų, ir jas naudoti įmonių finansinei veiklai gerinti. Tada tai buvo įmanoma, būtume išsaugoję pajamas ir darbo vietas“, – sako A.Butkevičius.

Deja, gera proga praleista. Vėliau Vyriausybė taisė klaidas, tačiau dabar vėl lipa ant to paties grėblio. Gal tik šiek tiek atsargiau, nes dar skauda.

„Paprastai taip elgiamasi, kai neturima idėjų, trūksta žinių ir kompetencijos. Tada ir sakoma – reikia surinkti lėšų ir iš jų išgyventi. Tačiau tai – iš esmės klaidingas mąstymas“, – sako A.Butkevičius.
Kiek ilgai išlaikys pataisytas biudžetas?

„Jeigu tokiu keliu bus einama, šiemet gali tekti dar kartą taisyti biudžetą. O kokie rezervai, juk dar labiau didinti mokesčių nebegalės?“ – klausia A.Butkevičius.

Patekome į uždarą ratą

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nario Algirdo Syso nuomone, dabar valdančioji dauguma tik spontaniškai kamšo biudžeto skyles.

„Premjeras net negirdi racionalių pasiūlymų. Ką jis siūlo? Tik didinti mokesčius ir mažinti atlyginimus. Kai kam iš tikrųjų reikia mažinti atlyginimus, tačiau kur išgaravo pažadai gaivinti ekonomiką? Reikia ne tik mažinti išlaidas, bet ir kokiu nors būdu didinti įplaukas į biudžetą, tačiau apie tai niekas nekalba“, – stebisi A.Sysas.

Tiesą sakant, niekas net neketina neigti šių žodžių. O tai reiškia, kad po kelių mėnesių bankrutuos dar daugiau įmonių, mažės darbo vietų. Pasekmes nesunku numatyti. Neoficialiai teigiama, kad bedarbiams pašalpų jau neliko.

Per pirmąjį šių metų pusmetį „Sodros“ išlaidos išaugo iki 6,9 mlrd. Lt, t. y. 111 mln. Lt, arba 1,6 proc. daugiau nei planuota, ir 1,2 mlrd. Lt, arba 17,3 proc. didesnės nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Padėtis negerėja. Vien birželį „Sodra“ nesurinko beveik 220 mln. Lt planuotų pajamų.
Taigi patekome į uždarą ratą. O gal mes keliame neįgyvendinamus uždavinius? Gal nėra realių galimybių skatinti naujų darbo vietų steigimą? Susidaro įspūdis, kad Vyriausybė tikrai neturi idėjų, tačiau jų turi kiti.

Neišnaudojamos retos galimybės

Ūkio ministerija garsiai pareiškė apie ketinimus skatinti eksportą. Kitu laikotarpiu tokia iniciatyva būtų sveikintina, tačiau dabar tokią paramą tiesiog būtina skirti darbo vietoms išsaugoti ir naujoms kurti. Neskirta.

„Štai būstams modernizuoti galėjome panaudoti 775 mln. Lt ES lėšų ir sukurti daug naujų darbo vietų, tačiau Vyriausybė nusprendė pakeisti paramos sąlygas – parama sumažinta nuo 50 iki 15 proc. Tik aklas gali nematyti, kad procesas sustos – modernizuoti ryšis tik vienas kitas namas, bus teisminių ginčų, nes gyventojai taps bankų įkaitai“, – prognozuoja A.Sysas.

Daugelyje ES šalių daroma kitaip – renovuojama, o investicijos susigrąžinamos sutaupius lėšas šildymui. Ir visi patiria naudą, nes panaudojami ES pinigai, sukuriamos naujos darbo vietos. Tai naudinga gyventojams ir valstybei, nes mažėja priklausomybė nuo energetinių išteklių tiekėjų.
Kritikos nusipelno ir Vyriausybės sprendimas sumažinti Kelių fondą. Taigi bus dar daugiau naujų bedarbių. O kas jiems uždirbs pašalpas?

Skolinomės brangiau nei galėjome

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas tikina, kad padėtį reikės suvaldyti. Tiesiog nėra kitos išeities.

„Jeigu nesugebėsime, tai pateksime į nepavydėtiną padėtį, kuri ištiko Latviją – ji jau pasirašė memorandumą su Europos Komisija. Tai reiškia, kad Latvijoje iš esmės įvedamas tiesioginis visų biudžetinių sričių valdymas“, – gailisi kaimynų K.Glaveckas.

Komiteto pirmininką metų pradžioje jo kolegos aštriai kritikavo už kalbas apie galimą skolinimąsi iš TVF. Lietuva išdidžiai skolinosi 2–3 kartus brangiau nei būtų siūlęs TVF.

„Aš ir dabar nemanau, kad tai būtų bloga išeitis. Ypač jeigu neturėsime kitos galimybės. Baugina TVF reikalavimai? Taip, jie griežti, tačiau mes juos galėtume įvykdyti, o štai latviai tikriausiai jau neįvykdys“, – sako K.Glaveckas.

Komiteto pirmininkas įsitikinęs, kad šįmet mums pavyks sumažinti biudžeto deficitą iki 8–9 proc., o po dvejų metų pasiektume 3–4 proc. Optimistiškos svajonės.

Abejotinas optimizmas

Biudžeto taisymo išvakarėse Seimas padidino pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 19 iki 21 proc., o kitą dieną pratęsė lengvatą šildymui ir karštam vandeniui. Tiesa, lengvatinis PVM tarifas šilumos energijai padidės nuo 5 iki 9 proc. Beje, didesnis PVM tarifas nebus taikomas ir kompensuojamiesiems vaistams bei knygoms.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas tikisi, kad, 2 proc. padidinę PVM, į biudžetą papildomai surinksime apie 252 mln. Lt. Ar tikrai pavyks? Čia pat pirmininkas prasitaria, kad valstybės pajamų surinkimas pastaraisiais mėnesiais labai sumažėjo.

Mokesčio lengvata šildymui ir karštam vandeniui galios iki kitų metų rugpjūčio 31 d., todėl biudžetas šiemet esą neteks apie 40 mln. Lt, o 2010 m. – apie 110 mln. Lt pajamų. Dabartinis 5 proc. tarifas galios iki rugpjūčio 31 d.

Išleisime daugiau nei uždirbsime

2009 m. nacionalinio biudžeto pajamos mažinamos nuo 22, 879 mlrd. Lt iki 20, 814 mlrd. Lt. Pagal patikslintą biudžetą planuojama, kad išlaidos sieks 25,63 mlrd. Lt ir bus 4,82 mlrd. Lt didesnės už pajamas. Anksčiau buvo planuojama, kad 2009-ųjų nacionalinio biudžeto išlaidos bus 25,82 mlrd. Lt ir pajamas viršys 2,94 mlrd. Lt.

Planuojamos savivaldybių pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio mažinamos 394,6 mln. Lt. Dotacijos savivaldybėms iš valstybės biudžeto mažinamos nuo 3,17 mlrd. Lt iki 2,95 mlrd. Lt.
Numatyta padidinti valstybės grynojo skolinimosi limitą nuo 5,85 mlrd. Lt iki 9,56 mlrd. Lt.
Mokinio krepšelis nuo rugsėjo 1 d. sumažės 103 Lt ir sieks 3635 Lt.

Seimas pritarė Ligos ir motinystės socialinio įstatymo pataisoms, kuriomis mažinamos motinystės (tėvystės) pašalpos. Kol vaikui sueis vieni metai, motinai bus mokama 90 proc., o dar vienus metus – 75 proc. gauto atlyginimo.

KOMENTARAI

Viktoras Morozovas, smulkusis verslininkas iš Kauno rajono

Seimo sprendimas mums nepalieka jokių vilčių, kad dabartinė Vyriausybė sugebės atgaivinti ekonomiką. Didinti mokesčius didelio proto nereikia. O kaip sunkiomis sąlygomis uždirbti – užduotis ne kiekvieno galvai. Suprantu, kad gali nepasisekti, tačiau bandyti reikia, o tokių pastangų aš nematau. Atvirkščiai – verslininkų, ypač smulkiųjų, norai uždirbti ir išsaugoti darbo vietas yra žlugdomi.

Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius

Pramonininkai labai nustebo išgirdę premjero teiginį, kad mes, socialiniai partneriai, esą neprieštaraujame ketinimams didinti mokesčius. Tai netiesa. Geriausiu atveju mes pritartume didinti mokesčius laikinai, tačiau tik su pasiūlymais, kaip bus gaivinama ekonomika. Deja, tokių pasiūlymų nėra. Dabar Vyriausybė elgiasi desperatiškai. Mokesčių nebereikėtų didinti, o biudžeto deficitą reikėtų išlaikyti tik mažinant išlaidas. Gal reikėtų panaikinti kurią nors ministeriją ar kokią kitą valdžios instituciją? Juk prieš trejus metus mūsų valstybės išlaidos buvo daug mažesnės.

Šaltinis
„Valstiečių laikraštis“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją