Kad Lietuvą galima vadinti jūrine valstybe, esą turėtų patvirtinti projektas „Gold of Lithuania" („Lietuvos auksas"), kurio metu taip pat pavadinta jachta išplauks nuo Kroatijos krantų Šventosios žemės link, atkartodama didiko Radvilos Našlaitėlio istorinę kelionę.

Kuršiai turėjo kolonijų Afrikoje ir Centrinėje Amerikoje

Penktadienį DELFI konferencijoje A. Bumblauskas teigė, jog teisingas vieno skaitytojo primintas faktas, kad pajūrį turime tik Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos dėka, nes jo pusbrolis Vytautas Didydis norėjo šią teritoriją atiduoti Kryžiuočių ordinui, nors jo motina Birutė buvo iš Palangos. Anot profesoriaus, istorikai iki šiol stebisi, kodėl taip Vytautas Didysis elgėsi.

„Ar gali valstybė vadintis jūrine, jeigu neturėjo savo flotilės, nevykdė stambios jūrinės prekybos? Klaipėda (buv. Mėmelis) atiteko tik po Pirmojo pasaulinio karo, o prieš tai vienintelis priėjimas prie jūros buvusi Palanga, kuria nebent žvejai naudojosi. Mano manymu, Lietuvą galima pavadinti jūrine tik labai sąlyginai. Žemdirbystės šalimi - taip, bet jūrine, deja, ne. Tam neturime nė patirties, o normalų uostą turime tik šimtą metų", - svarstė skaitytojas.

A. Bumblauskas pripažino, kad šie argumentai teisingi, „turi racijos".

„Neturime nei savo laivyno, nei tikrųjų savo jūrininkų dinastijų ar tradicijų, nei ilgo pajūrio ruožo, nei jūrinės istorijos, nei reikšmingų literatūros kūrinių apie jūrą. Trečdalis mūsų šalies gyventojų nėra matę jūros, Klaipėda ir klaipėdiečiai neturi jūrinės dvasios, ir apskritai išnaudojame gal tik penkis procentus jūros galimybių, todėl iš tikrųjų negalime savęs vadinti jūrine valstybe", - rašė kitas skaitytojas.

„Sutinku, - jam atsakė istorikas. - Nuo jūros buvome ilgą laiką atstumti dėl vokiečių politikos. Nors bandymų būta, kad ir kurti Šventosios uostą. Bet tam ir organizuojame tokią kelionę (jachta „Gold of Lithuania" - DELFI), kad parodytume, jog galime būti jūrine valstybe. Jau turime tris karinius laivus ir jie visi yra integrali NATO dalis."

Tačiau reaguodamas į dar vieno skaitytojo nustebimą, kad XVII a. Kuržemės hercogas Jakobas Ketleris buvo kolonizavęs dalį Tobago salos, ir tvirtinimą, jog tokių faktų savo istorijoje neturinti Lietuva negali vadintis jūrine valstybe, A. Bumblauskas pažymėjo tokios vienareikšmės išvados nedarantis.

Kuržemės valdovas hercogas Jakobas Ketleris, valdęs 1642–1682 m., buvo Lietuvos vasalas. Latvijos kolonijos dabartinės Gambijos (Afrika) teritorijoje ir Centrinėje Amerikoje (Trinidado ir Tobago dalis), formaliai vertinant, priklausė ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Vėliau šias valdas perėmė Jungtinės Nyderlandų provincijos ir Anglija.

„Jeigu atplaukia į Lietuvą didžiuliai laivai, tai reiškia, kad esame jūrinė valstybė. Svarbiausia, kaip į tai pažiūrėsime", - pažymėjo A. Bumblauskas.

Komentuodamas repliką, esą vienas didžiausių Lietuvos geopolitinių praradimų yra tai, kad nuo seniausių laikų iki šių dienų mes taip ir nesugebėjome suprasti jūrinės valstybės reikšmės, bei siūlymą perkelti Lietuvos sostinę ar bent kelias ministerijas iš Vilniaus į Klaipėdą, A. Bumblauskas sakė sutinkantis su tuo, „tačiau XXI a. šiek tiek aktualumo nustoja tradiciniai geografiniai faktoriai".

Jis tikino, kad Lietuvos teritorijoje gyventa vikingų, tačiau pripažino, kad vidaus vandenys jų nelabai viliojo: „Kuršių marios yra nedėkingos laivybai. Štai kodėl net arabų geografai neblogai žino Dauguvą, bet nelabai žino Nemuno. (...) Vikingai apiplaukdavo Lietuvą, nes jiems rūpėjo Bizantija, į kuria Dauguva nuplauksi, o Nemunu - ne." Tiesa, Baltijos jūra esą keliauta nemažai.

Lietuvos istorijoje minimi net piratai: „Tuos kuršius, kurie plėšė taip pat, kaip vikingai Danijoje, galima pavadinti piratais. Danijoje net buvo liejami varpai su užrašu „Dieve, saugok mus nuo kuršių".

Paklaustas, ar Lietuva yra dalyvavusi jūrų kare, A. Bumblauskas priminė, kad 1605 m. J. K. Chodkevičius, prie Salaspilio sumušęs švedus, nusivijo iki valtelių, kuriais švedai kėlėsi į laivą, atėmė kelias ir puolė su jomis švedų laivą.

Plukdys Vilniaus angelą į Vatikaną

Kaip pasakojo A. Bumblauskas, projektas „Gold of Lithuania" startuoja rugpjūčio 15 d. Jo tikslas - „nešti Europai Lietuvos tūkstantmečio idėją, dar kartą priminti, jog Vilnius 2009 m. yra Europos kultūros sostinė, taip pat priminti lietuvos krikščioniškąsias ištakas, primenant, kad Lietuva yra jauniausia krikščioniška valstybė Europoje", „patiems sužinoti, kad esame ne barbarų šalis, pranešti Europai, kad Lietuvai pasikrikštijus baigė formuotis Europos krikščioniškasis lopšys".

Šio projekto metu jachta „Gold of Lithuania" išplauks nuo Kroatijos krantų, atkartodama didiko Radvilos Našlaitėlio istorinę kelionę maršrutu per Viduržemio jūrą į Šventąją žemę. Pats neplauksiantis A. Bumblauskas sukūrė idėjinę koncepciją: „Lietuva Europai - Europa Lietuvai".

„Kelionės pakartojimas mums yra svarbus tuo, kad tai buvo pirmoji kelionė, kurios maršrutą galima tiksliai atkartoti. Radvila Našlaitėlis yra simbolinė asmenybė, jis stengėsi integruoti Lietuvą į Europą. Po šios kelionės jo fonduota bažnyčia Nesvyžiuje buvo barokinės kultūros reiškinys mūsų šalyje. Tokiu būdu barokinės kultūros atsiradimas pas mus nevėlavo ir atsirado tuo pačiu metu, kaip ir visoje Europoje", - kalbėjo profesorius.

Projekto idėjos autorius - Donatas Juškus. Iš viso plauks dvi jachtos. Kelionė suskirstyta į 4 etapus, antroji jachta prisijungs trečiajame. Jos metu žadama aplankyti Vatikaną ir muziejui perduoti angelą nuo Vilniaus miesto. Jachtomis plauks 42 skirtingų profesijų žmonės - menininkai, rašytojai, buriuotojai, žinomi verslininkai. Jachtos užsuks ir į Kretą.

Piligriminę kelionę į Šventąją žemę Radvila Našlaitėlis surengė 1582-1584 m. Jis detaliai aprašė visus uostus, kur buvo sustojęs ir nakvojo.