Tūkstančiai moksleivių parko estradoje šūkavo ir darė bangas dar prieš koncerto pradžią. Prasidėjus šventei jaunimas įsisiautėjo dar labiau – griaudėjančiais klyksmais ir skarelių mojavimu pasitikdavo skelbiamų dainų pavadinimus ir dirigentus.
Justino Marcinkevičiaus eilėraščio „Taip gražiai mane augino“ žodžiais prasidėjusiame koncerte pirmiausia skambėjo himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. Moksleiviai dainavo ir lietuvių liaudies dainas, ir šių laikų kūrinius. Tarp jų – „Baltas paukštis“, „Vilniaus mozaika”, „Senos mašinos“, „Čiūta čiūtoji“, „Ateina oželis“, „Vabaliukų dainelė apie lietų“.
Kartu su moksleiviais dainavo Gytis Paškevičius, Gintarė Jautakaitė. Koncerte pasirodė jaunučių, jaunių, merginų, mišrūs jungtiniai chorai, jungtiniai styginių ir akordeonų orkestrai.
Šventės vedėjai – Vaida Genytė ir Žygis Stakėnas – dainas pristatydavo lietuvių poetų ketureiliais. Į sceną jie kvietė Lietuvos televizijos laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ nugalėtojus, kurie sveikino vardo tūkstantmetį švenčiančią Lietuvą.
Suvaldyti kelioliką tūkstančių vaikų – nemenkas iššūkis. Ne vienas mokytojas blaškėsi po parką ieškodamas pasimetusių dainorėlių. Koncertą stebėję žmonės nuo kaitinusios saulės gynėsi skėčiais, galvas dangstė laikraščiais. Kiti reginį stebėjo įsitaisę ant žolės.
Koncerto pabaigoje nuskambėjo Maironio „Lietuva brangi“. Nutilus muzikai, moksleiviai skandavo „Lietuva“, o nulipę nuo estrados scenos savo iniciatyva ėmė traukti Marijono Mikutavičiaus „Pasveikinkim vieni kitus“.
Moksleivių dainų dienos vadovas – „Ąžuoliuko“ vadovas, Lietuvos chorų sąjungos prezidentas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedros profesorius Vytautas Miškinis. Pats moksleivių dainų dienos vadovas ir vyriausiasis dirigentas prisiminė pirmąkart dainų šventėje dalyvavęs 1964 m.