VK Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) atlikto finansinio (teisėtumo) audito ataskaitoje skelbia, kad Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija įsteigė 33 etatus, kurių išlaikymui (darbo užmokesčiui ir įmokoms socialiniam draudimui mokėti) skyrė 416 tūkst. litų, Lietuvos profesine sąjunga "Solidarumas" 22 etatams išlaikyti skyrė 190 tūkst. Lt, Lietuvos darbo federacija 17 etatų išlaikyti - 200 tūkst. litų. Susumavus matyti, kad iš viso 2008 metais mokesčių mokėtojai išlaikė 72 minėtų trijų profsąjungų susivienijimų darbuotojus.

Auditoriai pabrėžia, kad Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, jog valstybės parama gali būti skirta tik paremti besikuriančias ar jau susikūrusias profesines sąjungas, kad jos galėtų pradėti veikti savarankiškai, bet negali būti nuolatinė. Parama negali būti teikiama tokiais būdais, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą profesinių sąjungų veiklos savarankiškumą, padaryti jas priklausomas nuo valstybės ir šitaip suvaržyti profesinių sąjungų galimybes ginti darbuotojų profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus.

Auditorių nuomone, išskirtinis ir nuolatinis profesinių sąjungų nacionalinių susivienijimų finansavimas prieštarauja 2003 rugsėjo 30 dienos KT nutarimo išaiškinimui.

SADM aiškinimu auditoriams, artimiausiu metu ministerija numato inicijuoti Darbo kodekso pataisas, kuriose bus numatyta įteisinti labiausiai atstovaujamų profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų kriterijų nustatymą ir mano, kad tokiu būdu būtų išspręsta ir organizacijų finansavimo kriterijų nustatymo, siekiant skatinti socialinį dialogą, problema. Auditorių teigimu, SADM nurodė, kad artimiausiame Trišalės tarybos posėdyje bus pasiūlyta apsvarstyti kitus galimus socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo 2007 - 2011 m. programos lėšų skyrimo principus, nei taikomi šiuo metu.

Minėtus pinigus profsąjungos gavo pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą Socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo 2007 - 2011 m. programą. Programos vykdytojai - SADM, Trišalės tarybos sekretoriatas prie SADM ir minėti trys profesinių sąjungų nacionaliniai susivienijimai. Programa yra tęstinė ir finansuojama iš atitinkamų metų valstybės biudžete Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai patvirtintų asignavimų.

A.Černiauskas: algos mokamos už programos vykdymą

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas BNS aiškino, kad programai vykdyti gaunami pinigai nėra profesinės sąjungos finansavimas ir algos iš valstybės biudžeto taip pat mokamos už programos vykdymą, o ne kitas funkcijas.

"Profsąjungos turi savo nario mokestį ir iš jo išsilaiko, programai vykdyti čia jau atskiri pinigai", - aiškino A.Černiauskas.

Jo teigimu, LPSK pernai iš nario mokesčio surinko apie 1 mln. litų. Konfederacija skelbiasi atstovaujanti 80 tūkst. žmonių. Pats A.Černiauskas teigia uždirbantis apie 3,5 tūkst. neatskaičius mokesčių: dalį algos jis gauna iš narių mokesčių ir dalį - iš programos finansavimo lėšų už jos vykdymą.

Anot A.Černiausko, pagal programą yra kuriamos regioninės trišalės tarybos, įdarbinami regioniniai koordinatoriai ir kitais būdais plečiama profsąjungų veikla.

Programoje numatytas preliminarus lėšų poreikis 2007 - 2011 m. laikotarpiui, kasmet skiriant po 1 700 tūkst. litų.

Programos priemonių plane patvirtintos lėšos priemonėms įgyvendinti: Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai patvirtinta 800 tūkst. litų, Lietuvos darbo federacijai - 400 tūkst. litų, "Solidarumui" - 400 tūkst. litų, SADM ir Trišalės tarybos sekretoriatui - 100 tūkst. litų.

SADM Strateginiame 2009 - 2011 m. veiklos plane numato lėšas įsteigtiems koordinaciniams centrams išlaikyti, taip pat seminarams, mokymams, konferencijoms rengti, profesinių sąjungų veiklai per radiją ir spaudą reklamuoti, teisinei pagalbai profesinių sąjungų nariams teikti, kolektyvinių sutarčių sudarymui skatinti, trišaliam bendradarbiavimui plėsti ir stiprinti, informacinei ir metodinei literatūrai profsąjungų judėjimo klausimais parengti ir išleisti, kitoms programoje numatytoms priemonėms vykdyti.

Audito metu nustatyta, kad ministerija iš minėtai priemonei vykdyti 2008 metais patvirtintų

1 mln. 700 tūkst. litų, panaudojo 1 mln. 621,4 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų.

"Biudžeto asignavimus minėtai priemonei ministerija planuoja, vadovaudamasi programos priemonių plane nurodyta preliminaria lėšų suma, kuri nėra pagrįsta skaičiavimais ar ankstesnių metų priemonės įgyvendinimo rezultatų analizės duomenimis. Auditorių nuomone, (...) lėšų poreikis neturėtų būti planuojamas, atsižvelgiant vien į Vyriausybės nutarimu patvirtintame priemonių plane nurodytą preliminarią lėšų sumą", - pažymima ataskaitoje.