A. Bakerio vizito išvakarėse grupė JAV parlamentarų primygtinai paragino Lietuvą dar šiais metais priimti įstatymą dėl nacių perimto žydų turto grąžinimo. Kompensacijas už negrąžintą nekilnojamąjį turtą žydams numatoma pradėti mokėti tik 2012 m.
A. Kubilius: sprendimo reikia pačiai Lietuvai
Ketvirtadienį ryte A. Bakeris susitiko su A. Kubiliumi, o popiet Vyriausybė žada svarstyti kompensacijų už nacionalizuotą žydų turtą mokėjimo klausimą.
„(Žydų turto grąžinimo - DELFI) procesas buvo kur kas ilgesnis, keliantis didesnį nusivylimą ir sudėtingesnis nei bet kurioje kitoje šalyje", - žurnalistams sakė svečias. Jo žodžiais, Lietuva yra vienintelė iš Rytų ir Centrinės Europos šalių, Europos Sąjungos Ir NATO narių, vis atidėliojančių šį klausimą.
„Buvo pasiūlyta kompensacijos suma - manome, kad tai yra per mažai ir per vėlu. Nebūtų per vėlu, jei įstatymas būtų pradėtas įgyvendinti rytoj. Bet pinigus žadama mokėti tik po trejų metų", - piktinosi A. Bakeris, primindamas, kad išgyvenusios Holokausko aukos dabar yra seni žmonės ir kompensacijų gali nebesulaukti.
Amerikos žydų komiteto atstovas pažymėjo visada vertinęs A. Kubilių kaip žmogų, su kuriuo galima kalbėti atvirai, todėl vylėsi, kad dabar bus galima susitarti dėl greitesnės restitucijos. Tačiau esą vis tiek išlieka netikrumas.
Svečias taip pat kritikavo Vyriausybės pasiūlytą kompensacijos sumą, kuri esą prilygsta trečdaliui nacionalizuoto turto vertės. Jis priminė, kad žydų atstovai iš pradžių siūlė nustatyti visus objektus ir juos grąžinti, jei tai įmanoma, arba sumokėti statinių vertei prilygstančias kompensacijas. Pasak A. Bakerio, nė vienoje kitoje šalyje kompensacijos nebuvo gerokai mažesnės nei nekilnojamojo turto vertė.
A. Kubilius savo ruožtu teigė, kad, Lietuvos manymu, minėta kompensacijos suma būtų teisinga, tačiau dėl jos esą dar bus galima diskutuoti. Tačiau jis neatsisakė ankstesnės pozicijos, kad pinigai būtų pradėti mokėti tik po krizės. Premjeras vylėsi, kad atitinkamą įstatymą pavyks priimti Seimo rudens sesijoje.
„Mums reikalingas šis sprendimas, ir ne dėl to, kad kažkas reikalauja. Jis reikalingas Lietuvai, Lietuvos žmonėms, kad ant mūsų sąžinės negulėtų tam tikro neišspręsto neteisingumo reikalas", - pažymėjo A. Kubilius.
Tuo metu A. Bakeris pabrėžė, kad kompensacijos gali būti mokamos ne vienus metus, tačiau paragino nelaukti krizės pabaigos.
Nori teisingumo, kol nemirė išgyvenusieji Holokauską
Trečiadienį 25 amerikiečių parlamentarų grupė įspėjo Lietuvą ir Lenkiją priimti įstatymus, susijusius su žydų turto, kurį naciai perėmė Antrojo pasaulinio karo metais, restitucija. Reikiami teisės aktai, jų nuomone, turi pradėti galioti dar šiais metais.
Pasak agentūros AFP, demokratas Robertas Wexleris su 24 kolegomis kreipėsi į A. Kubilių ir Lenkijos premjerą Donaldą Tuską, spausdami imtis veiksmų jau artimiausiomis dienomis, kai Prahoje birželio 26-30 d. vyks konferencija apie Holokausto eros turtą.
„Tikime, kad Prahos konferencija gali tapti paskutine ir geriausia galimybe išspręsti vis dar iškylančias Holokausto laikų problemas, kol dar nemirė jį išgyvenusieji", - rašoma jų laiške.
R. Wexleris paragino JAV sąjungininkes parengti, priimti ir įgyvendinti nešališkus ir garbingus įstatymus dėl nekilnojamojo turto restitucijos. Esą tokiu būdu tie, kurie prarado savo nuosavybę dėl nacių ir juos pakeitusių komunistų, sulauktų bent šiokio tokio teisingumo dar būdami gyvi.
Dalį pastatų sutinka grąžinti natūra
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius šiomis dienomis paskelbė, kad kompensacijas už negrąžintą žydų nekilnojamąjį turtą numatoma pradėti mokėti 2012 m. - metais vėliau, nei planuota iki šiol. Kompensacijų mokėjimą numatoma išdėstyti per dešimtmetį atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes.
Be to, Vyriausybė sutinka, kad dalis turto - keletas bendruomeninių pastatų, turinčių simbolinę reikšmę žydų organizacijoms, - galėtų būti kompensuojami natūra. Tokia nuostata buvo papildytas atitinkamo įstatymo projektas. Grąžinant pačius pastatus jų vertė būtų išskaičiuojama iš numatytos kompensacijos sumos.
Įstatymo projekte numatoma, kad valstybė per dešimt metų sumokėtų 113 mln. Lt už negrąžintą žydų nekilnojamąjį turtą. Tai sudaro maždaug trečdalį dabartinės jo vertės.
Neseniai Lietuvoje viešėjęs Pasaulio žydų restitucijos organizacijos vadovas Davidas Pelegas teigė, kad toks pasiūlymas nėra visiškai priimtinas žydų bendruomenei. Anot jo, norint atstatyti istorinį teisingumą reikia grąžinti ne tik bendruomenėms, bet ir privatiems asmenims priklausiusį turtą arba už jį sumokėti teisingą kompensaciją.
Siūlomą projektą kritiškai įvertino ir Simono Alperavičiaus vadovaujama Lietuvos žydų bendruomenė - jai kyla neaiškumų dėl fondo, per kurį būtų skirstomi pinigai,grąžinamo turto vertės. Bendruomenė taip pat siekia, kad bent dalis pastatų būtų grąžinta natūra.
Žada mokėti, jei augs BVP
Kaip teigiama projekte, Lietuva sutinka atlyginti už išlikusį nacionalizuotą ar kitaip nusavintą žydų bendruomenių turtą, kuris naudotas religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ar labdaros tikslams, išskyrus žemę. Iki šiol žydų religinėms bendruomenėms yra grąžinti tik maldos namai.
Kompensacijos turėtų būti pradėtos mokėti 2011 m. Kartu norima įtvirtinti sąlygą, kad pinigai bus mokami tik tada, kai Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs.
Pagal projektą, pinigai galėtų būti naudojami tik Lietuvos žydų religiniams, švietimo, mokslo ir labdaros tikslams, Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo okupacinių totalitarinių režimų šiuo laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims paremti.
Yra nustatyta, kad kompensacija priklauso už 136 objektus, kurių bendrą vertė siekia 376,98 mln. Lt. Minėta kompensacijos suma - 113 mln. Lt - buvo gauta remiantis Archyvų departamento pateikta archyvine informacija ir Registrų centro turimais masinio vertinimo duomenimis.
Lietuva yra viena paskutinių valstybių Europoje, iki šiol neišsprendusių žydų turto resticijos klausimo.
Antrojo pasaulinio karo metais naciai ir jų parankiniai nužudė daugiau kaip 90 proc. iš 220 tūkst. Lietuvoje gyvenusių žydų. Iš viso per Holokaustą buvo nužudyta apie 6 mln. žydų tautybės žmonių.