„Vyriausybė skelbia turinti aiškų antikrizinį planą, tačiau realybę stebime visai kitokią, – pabrėžė A.Černiauskas. – Sukritikuotų pasiūlymų politikai skubiai atsisako ir teikia kitus. Vienas iš tokių pavyzdžių – motinystės išmokos. Siūlyta karpyti išmokas visoms mamoms, pasigirdus kritikai pereita tik prie maksimalios išmokos mažinimo.“

Pasak profsąjungų lyderio, visi siūlomi pokyčiai pirmiausia turėtų būti svarstomi Trišalėje taryboje, tačiau pastaruoju metu ji apeinama.

„Įstatymų projektai pirmiausia teikiami Seimui ir tik tada kalbama apie dialogą su Trišale taryba, – kritikos Vyriausybei negailėjo A.Černiauskas. – Visas Vyriausybės antikrizinis planas remiasi biudžeto lėšų karpymu. Žmonės bloškiami atgal į 2006 metus. Deja, šildymo ir visos kitos kainos atgal negrįžta – tik darbo užmokestis.“

Trišalės tarybos sekretorius Mindaugas Kuraitis pabrėžė regionų trišalių tarybų svarbą. Jos esą turėtų pagelbėti sprendžiant ir vieną dažnesnių šiandienos problemų. „Turime rūpesčių dėl bankrutuojančių įmonių žmonių, kai įsipareigojimų vengiantis darbdavys dingsta kaip į vandenį, o darbuotojas nežino, kaip jį surasti, – sakė M.Kuraitis. – Šį darbą turėtų dirbti Darbo inspekcija, bet ji jo kratosi.“

Daugėja skundų

Kad darbo inspektoriai darbo turi užtektinai, patvirtino Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjas Gintaras Čepas. Pasak jo, trylika Panevėžyje dirbančių specialistų kasdien gauna vidutiniškai po du skundus. Tai 37 procentais daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Dažniausiai darbuotojai skundžiasi dėl darbo atlyginimo, padaugėjo nelegaliai tarpininkaujančiųjų įdarbinant žmones užsienyje. Dažnesniu pažeidimu tapo nelegalaus darbo slėpimas.

Pasak G.Čepo, tiriant kai kuriuos skundus pastebėta, kad darbuotojai pažeidimus įvardija drąsiau nei metų pradžioje.

Situacija pasikeitė

Panevėžio darbo biržos direktorius Juozas Mėlynavičius kalbėjo apie situaciją miesto darbo rinkoje. Pasak jo, palyginti su pirmaisiais dviem metų mėnesiais, situacija visiškai pasikeitusi į gerąją pusę.

„Kasdien įsiregistruoja perpus mažiau žmonių, o darbo vietų pasiūloma dvigubai daugiau, – tvirtino J.Mėlynavičius. – Tačiau ir tokie rezultatai menkai džiugina. Sausio pradžioje nedarbas buvo 5,7 procento, birželio 1 dieną – 11,8 procento.“

Tik 14 procentų biržoje prisiregistravusių žmonių yra atleisti dėl bankroto, visi kiti – išėję iš darbo savo noru. Daugiausia bedarbių – paslaugų sferoje dirbę žmonės. Kita vertus, šioje sferoje daugiausia ir įdarbinama.

„Per mėnesį sumokame apie 3 milijonus bedarbio pašalpų. Pinigai vėluoja iki savaitės“, – sakė J.Mėlynavičius.