Vienuolikos romų skundą dėl esą sostinės valdininkų neteisėtais veiksmais padarytos žalos pirmadienį turėjo pradėti nagrinėti Vilniaus apygardos administracinis teismas. Tačiau į posėdį dėl užimtumo kitoje byloje negalėjo atvykti romams atstovaujantis advokatas Tadas Kelpšas, todėl teisėjų kolegija buvo priversta atidėti nagrinėjimą.
„Kiek mes galime laukti pinigų? Jau 4 metai, kai mūsų namai nugriauti, bet niekas nenori prisiimti atsakomybės, nepagalvoja, kad esame išmesti į gatvę ir neturime kur gyventi“, - vos pasibaigus posėdžiui ėmė piktintis viena į teismą savivaldybę padavusi romė.
Išgirdusi, kad teismo posėdis atidėtas dėl romų advokato kaltės, romė neatlyžo: „Pilna advokatų, kodėl mes turime tiek laukti? Reikalaujame kuo greičiau sumokėti pinigus!“
Kiek ramesni buvo kiti pareiškėjai – jie tikino puikiai suprantą, kad be advokato T. Kelpšos pagalbos jiems teisme nepavyks apginti savo interesų. „Dievas viską mato ir visi prieš jį yra lygūs“, - aiškino vienas vyriškis.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme (VAAT) romų skundas dėl savivaldybės veiksmų ir neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjamas jau antrą kartą. Teismas pareiškėjams buvo priteisęs 100 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti, tačiau ir romai, ir jiems pinigus turėjusi sumokėti savivaldybė skundėsi apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). Šio teismo teisėjai panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą ir bylą nurodė nagrinėti iš naujo.
Romai viliasi, kad iš naujo pradėjus suktis teismų karuselei jiems pavyks prisiteisti kur kas didesnę sumą – juos tenkina tik daugiau kaip 5 mln. Lt. Už šiuos pinigus romai ketina pasistatyti naujus namus arba nusipirkti butus. Dabar gi jie yra priversti glaustis pas giminaičius ar savo tėvus.
Už nugriautus pastatus teismas romams nėra priteisęs nė cento, nes nebuvo įrodyta, kad pastatai buvo legaliai pastatyti bei jiems priklauso nuosavybės teisės.
Romus teisme gina buvęs A.Zuoko bendražygis
Romai į teismą kreipėsi dėl 2004 metais gruodžio 2-3 dienomis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojų atliktų esą neteisėtų veiksmų. Jų interesams teisme atstovauja dabar jau buvęs Artūro Zuoko vadovaujamos Liberalų ir centro partijos Etikos bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas T. Kelpšas.
Sprendimą nugriauti romų taboro pastatus priėmė atsakingi savivaldybės, kuriai vadovavo A. Zuokas, darbuotojai. Šią akciją palaikė ir pats Liberalų ir centro partijos pirmininkas, tačiau pastatų griovimo akcijoje jis nedalyvavo.
Romai tvirtino, jog taboro teritorijoje Kirtimuose griaunant jiems priklausiusius pastatus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmai buvo neteisėti.
Nugriovus keturis gyvenamuosius ir vieną negyvenamąjį namą, buvo pažeista pareiškėjų teisė į būstą, į būsto neliečiamumą, neatsižvelgta į tai, kad dėl tokių savavališkų, neteisėtų ir brutalių veiksmų romų šeimos liks be gyvenamosios vietos.
Pažeidus šią teisę, kartu buvo pažeista ir pareiškėjų teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą.
Savivaldybės administracija neteisminiu būdu išspręsti ginčą ir atlyginti padarytą žalą atsisakė, todėl romai prašė teismo priteisti jiems 5,3 mln. Lt neturtinės ir 190 tūkst. Lt - turtinės žalos atlyginimui.
Kontrolieriai mano, kad buvo pažeistos romų teisės
DELFI primena, kad Žmogaus teisių stebėjimo institutas savivaldybės veiksmus įvardijo kaip vieną ryškiausių pastarųjų metų romų teisių pažeidimų Europoje.
Lygių galimybių ir Seimo kontrolieriai taip pat konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės atstovai grubiai pažeidė romų teises.
Tuo tarpu savivaldybė tikina, jog griovė apleistus ir negyvenamus pastatus, siekdama, jog narkotikų gamybos ir platinimo centru tapęs taboras nebesiplėstų. Buvęs meras yra pareiškęs, jog ilgainiui taboras bus visiškai nugriautas, o romai iškeldinti kitur.
Seimo kontrolierių įstaiga konstatavo, kad tuometinis Vilniaus miesto savivaldybės Tvarkos palaikymo ir priežiūros skyriaus vedėjas Darius Šaluga atliko neteisėtus, jo kompetencijai nepriskirtus, taip pat romus diskriminuojančius ir pažeidžiančius jų teises veiksmus. Seimo kontrolė šiuos pareigūno veiksmus įvertino kaip piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.
Žmogaus gynėjai yra konstatavę, kad romai yra labiausiai Europoje pažeidžiama etninė grupė, o romų integracija į visuomenę yra neadekvati: neatsižvelgiama į egzistuojančias skurdo, išsilavinimo trūkumo, socialinės izoliacijos ir kitas problemas.
Be to, žmogaus teisių ekspertų teigimu, rasistiniai, etniniai stereotipai visuomenėje bei žiniasklaidoje, neigiamos nuostatos iš valstybinių institucijų pusės, trukdančios susirasti darbą - romų gyvenimo tikrovė.