H.Mickevičius: žmogaus teisės Lietuvoje – marksizmo ir laisvos rinkos fundamentalizmo mišinys

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, žmogaus teisių padėtis nuolat prastėja. Viešojoje erdvėje laimi ne jų gynėjai, o griovėjai, tvirtina Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorius Henrikas Mickevičius. Jo teigimu, šalyje vis dar nesuformuota nacionalinė žmogaus teisių politika - esą yra tik "marksizmo su laisvos rinkos fundamentalizmu mišinys". Problemiškiausiu ekspertai vadina nepakantumo - rasizmo, antisemitizmo, kitų diskriminacijos rūšių - plitimą ne tik virtualioje erdvėje, bet ir viešuose politikų pasisakymuose, bei ryškų socialiai pažeidžiamų grupių padėties blogėjimą.

Trečiadienį ŽTSI, nepriklausoma nevyriausybinė organizacija, siekianti ugdyti atvirą demokratinę visuomenę, įtvirtinant žmogaus teises ir laisves, pristatė apžvalgą "Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2007-2008". Instituto vadovas apgailestavo, kad beveik 100 psl. knygą turėjo parengti ir išleisti nevyriausybininkai, nors tai esanti valstybės pareiga.

"Kai įstojome į ES, žmogus teisių padėtis, mūsų požiūriu, prastėja. Kartu mažėja žmonių pasitikėjimas valstybės institucijomis, kurios turi tas teises ginti. Žmogiškasis matmuo politinėje darbotvarkėje beveik neegzistuoja. Yra tik marksizmo su laisvos rinkos fundamentalizmu mišinys", - spaudos konferencijoje pažymėjo H. Mickevičius.

Jo manymu, anksčiau situacija buvo geresnė dėl išorės spaudimo - narystės siekusi Lietuva turėjo stengtis užtikrinti žmogaus teises.

ŽTSI direktoriaus teigimu, žmogaus teisių problema viešojoje erdvėje dominuoja ne gynėjų, o griovėjų naudai: "Jei ministras bambalizuoja šeimas, kurios neatitinka jo supratimo, tai yra ne žmogaus teisių gynimas, o griovimas."

"Žmogaus teises reikia ginti nuo Seimo Žmogaus teisių komiteto", - pridūrė jis.

Spaudos konferencije dalyvavę ekspertai nenorėjo svarstyti, kuri sritis šiuo požiūriu kenčia labiausiai, teigdami, kad vien toks išskyrimas būtų kitų sričių diskriminacija. H. Mickevičius net įgėlė įvairioms organizacijoms, kovojančioms už vienos ar kitos socialinės grupės teises ir garsiai reikalaujančios skirti finansavimą būtent joms.

Anot ŽTSI vadovo, daugelį žmonių emigracijoje laiko ne geresnės ekonominės galimybės, bet jausmas, kad ten jie labiau gerbiami ir yra saugesni.

Su homofobija ėmė kovoti tik po išpuolių

Aptariamu laikotarpiu sparčiai plito diskriminacija, rasizmas, ksenofobija ir kitos nepakantumo apraiškos. Pastebėtas išpuolių prieš užsienio piliečius, ypač juodaodžius, proveržis, sparčiai daugėjo neapykantą kurstančių komentarų internete. Garsiai nuskambėjo pernai Kovo 11-ąją vykusios nacistinių pažiūrų jaunuolių eitynės sostinės Gedimino prospekte.

Augo politikų ir visuomenės netolerancija seksualinėms mažumoms - sostinės valdžia su Lietuvos homoseksualų bendruomene siejamiems renginiams keletą kartų neišdavė leidimo. Esą tik po didžiulio visuomenės dėmesio sulaukusių skustagalvių eitynių ir tamsiaodės dainininkės Berneen užpuolimo Vilniuje buvo imtasi tam tikrų priemonių atremti nepakantų elgesį ir smurtą.

Kaip spaudos konferencijoje teigė Etninių tyrimų centro vadovas Tadas Leončikas, po šių įvykių "mitas, kad Lietuva yra saugi ir taiki valstybė, subliūško akimirksniu".

Tačiau, pasak ŽTSI, nespręstos romų socialinės atskirties problemos, netirti galimi iš užsienio atvykusių darbininkų išnaudojimo atvejai. Be to, atkreiptas dėmesys į nesutarimus sukėlusią lietuviškų ir lenkiškų mokyklų pertvarką Vilniaus rajone.

"Šeimos politikos koncepcijai rūpi ne piliečiai"

Moterų padėtis, kaip rašoma apžvalgoje, iš esmės prastėjo - dėl skirtingo darbo užmokesčio, nevienodos padėties darbo rinkoje, skurdo, smurto šeimoje, prekybos žmonėmis. Lietuvai įstojus į ES, moterų ir vyrų atlyginimų skirtumas padidėjo 3 procentiniais punktais, o šiemet pasiekė 24 proc. (ES vidurkis - 15 proc.).

"Prie moterų ir vaikų diskriminacijos įtvirtinimo daugiausia prisidėjo formuojama nauja valstybinė paramos šeimai politika. Apmokamų vaikų priežiūros atostogų pailginimas iki 2 metų, nenumatant "tėvo kvotos", sukūrė prielaidas dar didesnei moterų diskriminacijai integruojantis į darbo rinką", - pažymėjo ekspertai.

Lietuvos vertinimas pasaulyje pagal moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimą smuko. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, pernai Lietuva, per metus nusmukusi per 9 laiptelius, užėmė 23 vietą. Moterims sunkiau rasti darbą, derinti jį su motinyste, gauti tokį pat atlyginimą, kaip vyrų. Jų nedarbas augo sparčiau. Santuoka moterims netampa apsaugos nuo skurdo garantu. Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumas linkęs augti, o šeimos paramos politika kreipiama ne į socialinių paslaugų plėtojimą, bet į išmokų didinimą, tradiciškai verčiantį moteris aukoti karjerą.

Apžvalgos autorių teigimu, 2007-2008 m. valstybės politika lyčių lygybės klausimu buvo nenuosekli. Vyriausybė pritarė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama užtikrinti geresnę apsaugą nuo diskriminacijos, tačiau esą buvo įtvirtinta moterų, vyrų ir vaikų diskriminacija, suteikiant pirmenybę santuokos pagrindu sukurtoms šeimoms.

Prieš metus Seimas palaimino Valstybinę šeimos politikos koncepciją, į kurią nebuvo įtrauktos ne santuokos pagrindu sukurtos šeimos. Jos viešai buvo vadinamos nevisavertėmis, keliančiomis socialines problemas ir grėsmę. "Parama santuokos pagrindu sukurtai šeimai šiame dokumente tapatinama su kitokių šeimų diskriminavimu. Valstybinė darnios šeimos vizija siejama ne su kiekvieno piliečio, neatsižvelgiant į šeiminį ar santuokinį statusą, gerovės užtikrinimu, o su santuokos instituto, kuris pats savaime neapsaugo nuo skurdo, smurto, neužtikrina gyvenimo kokybės, privilegijų kitų šeimos formų atžvilgiu.", - pažymėta apžvalgoje.

Koncepcija esą pažeidžia ne tik Konstitucijoje įtvirtintą draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijų dėl socialinės padėties, diskriminuoja moteris, kurios vienos augina vaikus ar rūpinasi atžalomis, gimusiomis ne santuokoje, bet ir moteris bei vaikus padaro smurto šeimoje įkaitais, nes verčia rinktis tarp dviejų blogybių: smurto ar nuskurdimo.

Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė paramos šeimai politiką vadino trumparegiška - ji esanti grubus kišimasis į asmeninį gyvenimą: "Pernai skambėjo retorika, atvirai žeminanti netekėjusias moteris ir jų vaikus. Buvo vilties, kad tai yra priešrinkiminė demagogija ir propaganda. Bet pastarojo pusmečio iniciatyvos laidoja bet kokias viltis."

ŽTSI projektų vadovės Dovilės Šakalienės teigimu, jei ši politika bus tęsiama, labiausiai kentės vaikai, kuriems gali prigyti "vaiko iš gėdingos šeimos įvaizdis".

Seimui buvo pateiktas įstatymo, kuriuo norima uždrausti abortus, projektas. Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas išreiškė susirūpinimą, kad jis gali paskatinti daryti nelegalius ir nesaugius abortus ir taip sukelti pavojų moterų sveikatai bei gyvybei.

Anot ŽTSI, nesprendžiama ne tik smurto šeimoje, bet ir prekybos žmonėmis problema. Vytauto Didžiojo universiteto sociologų tyrimai parodė, kad Lietuva tampa sekso turizmo šalimi. Neoficialios statistikos duomenimis, iš visų į Lietuvą atvykstančių turistų 10 proc. sudaro intymių santykių ieškantys ar viešnagės metu juos užmezgantys šalies svečiai. "Seksualios" šalies įvaizdis kuriamas tiek virtualioje erdvėje, kur veikia ne vienas sekso turistams skirtas tinklalapis, tiek Lietuvą reklamuojančiuose leidiniuose, kuriuose turistams siūlomi "lietuviški produktai" – šalies gamta, istorija ir merginos.

Dovanos rinkėjams uždraustos, bet neišnyko

Kaip rašoma apžvalgoje, tinkamai dalyvauti politiniame gyvenime Lietuvos žmonėms, be kita ko, trukdė rinkėjų papirkinėjimas, klaidinantis žinomų asmenų kandidatavimas, menkos galimybės dalyvauti teisėkūros procese.

2007 m. savivaldos ir 2008 m. Seimo rinkimuose išliko rinkėjų papirkinėjimo problema bei netiesioginiai bandymai daryti įtaką rinkėjams ne kampanijų metu. Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus, kad per 2004 m. parlamento rinkimus buvo pažeistas balsavimo slaptumas, nuspręsta išankstinį balsavimą rengti nebe pašte, o savivaldybėse. Tačiau vėlesni rinkimai esą parodė, kad pakeitimai nuo piktnaudžiavimų neapsaugojo.

Apribojus dovanų dalijimą ir mokėjimą už renginius prieš pat rinkimus, tai pradėta daryti ne kampanijų metu. Politikai net ėmė siūlyti nemokamas išvykas grybauti, dalyti mokyklose pažymių knygeles su savo nuotraukomis. Tiesa, pernai Seimas uždraudė netiesioginį rinkėjų papirkinėjimą nuo rinkimų datos paskelbimo, bet ir tai esą nepadeda.

"Esant dabartinėms tendencijoms, balsavimo internetu įtvirtinimas gali sukurti palankią terpę rinkėjų papirkinėjimui, balsavimo slaptumo ir asmeninio balsavimo principų pažeidimams, ypač balsuojant šeimos bei darbo aplinkose", - teigiama apžvalgoje.

Dar užpernai KT konstatavo, kad išimtinė politinių partijų teisė kelti kandidatus į savivaldybių tarybas riboja pasyviąją rinkimų teisę, tačiau Seimas iki šiol neįtvirtino galimybės kandidatuoti ir pavieniams gyventojams. Tiesa, projekte žmogaus teisių gynėjai įžvelgia "akivaizdų norą" kuo labiau riboti tokią teisę.

Apžvalgoje atkreipiamas dėmesys į fiktyvų kandidatavimą, kai Seimo ir Vyriausybės nariai, kiti pareigūnai dalyvauja rinkimuose, o vėliau atsisako gauto mandato.

Pasak ŽTSI, nepagrįstai ribojama piliečių referendumo ir įstatymų leidybos iniciatyva, mat reikalaujama surinkti itin daug gyventojų parašų. Be to, gyventojai retai gali dalyvauti teisėkūros procese, ypač Vyriausybėje ir savivaldoje.

Žurnalistai labiausiai pažeidžiami dėl menkų socialinių garantijų

Išliko aktuali žiniasklaidos neskaidrumo problema (2007 m. sociologinis tyrimas atskleidė, kad keturi iš penkių verslininkų laiko Lietuvos žiniasklaidą korumpuota), nebuvo imtasi priemonių prieš užsakomuosius rašinius ir laidas, neretai ypatingas dėmesys būdavo skiriamas konkrečiam ministrui ar politikui, todėl vis sunkiau buvo atskirti objektyvią informaciją apie žinybos veiklą nuo asmens reklamos. ŽTSI suabejojo, ar politinės reklamos televizijoje ir radijuje uždraudimas atitinka tarptautinius žodžio laisvės standartus.

Anot instituto, taikant baudžiamojo persekiojimo priemones, siekiant kontroliuoti žiniasklaidoje skelbiamos informacijos turinį, griežtinant akreditacijos taisykles (pavyzdžiui, pradėjus dirbti naujos kadencijos Seimui) buvo bandoma riboti žurnalistinę veiklą.

"Socialinių garantijų stoka – labiausiai pažeidžiama žurnalisto statuso dalis. Nepaisant to, kad autorines sutartis po truputį keičia darbo sutartys, pasirašyta pirmoji žurnalistų ir leidėjų kolektyvinė sutartis, Lietuvos žurnalistai dažniausiai dirba autorinių sutarčių pagrindu", - rašoma apžvalgoje.

Plečiantis elektroninei žiniasklaidai, padaugėjo įžeidžių, neapykantą kurstančių komentarų portaluose. Lietuvoje nėra valstybinės institucijos, atsakingos už jų stebėseną, - tuo paprastai užsiima nevyriausybinės organizacijos ir pilietiškai aktyvūs skaitytojai.

Saviraiškos laisvė laimi prieš privatumo gerbimą

Daugėjo privataus gyvenimo apsaugos pažeidimų. Dėl sparčios technologijų plėtros vis dažniau naudojami asmens duomenys, bet menkas visuomenės sąmoningumas ir žinių šioje srityje trūkumas sudarė sąlygas nerūpestingai ar net neteisėtai naudoti šią informaciją. Pavyzdžiui, buvo nepagrįstai reikalaujama pateikti asmens kodą ir kitus duomenis prekybos centrų, viešbučių anketose. Asmens duomenimis piktnaudžiavo ir politikai, bandydami pasiekti rinkėjus.

Vis sparčiau gatvėse, patalpose (prekybos centruose, darbovietėse, mokyklose, areštinių kamerose), patruliuojančiuose policijos automobiliuose buvo įrengiamos stebėjimo kameros.

Išryškėjo privatumo apsaugos problemos - balansas tarp teisių į saviraiškos laisvę ir privataus gyvenimo gerbimą vis labiau linko pirmosios naudai. Apžvalgoje minimi du atvejai, kuomet privačiu žinomų žmonių gyvenimu domėjosi jau nebeleidžiamas dienraštis „L.T.“. Populiarus atlikėjas dėl laikraštyje atskleistos šeimos paslapties ir neteisėtai įrašyto pokalbio telefonu prisiteisė 10 tūkst. Lt. Buvusio premjero Algirdo Brazausko dukters Laimos Mertinienės ir jos vyro aktoriaus Daliaus Mertino nuotraukos, kuriose jie buvo užfiksuoti nudistų pliaže be drabužių kainavo 30 tūkst. Lt, nors pirmos instancijos teismas buvo priteisęs dešimtkart didesnę sumą.

"Teismai ir valstybės institucijos demonstravo atgyvenusį, nejautrų požiūrį į asmens privatumo vertę", - tvirtinama apžvalgoje.

A. Bružaitė dar nenuteista vadinta žudike

Pernai atlikta viešosios nuomonės apklausa parodė, kad labiausiai pažeidžiama laikoma teisė į teisingą teismą (65 proc. respondentų). Tačiau visuomenė esą nesulaukė esminių reformų, susijusių su teismų, ikiteisminio tyrimo institucijų ir antstolių veikla. Politinėje darbotvarkėje dominavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir grupės antstolių atleidimai iš pareigų.

Plačiai naudota praktika nepagrįstai riboti žmonių laisvę, pastebėta šiurkščių teisingumo pažeidimų, KT liko neprieinamas piliečiams, mažai kas žino apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą, o žinantys nelinkę ja naudotis. Teisinio saugumo jausmas visuomenėje toliau mažėjo.

"Ne sykį minėta, kad ikiteisminiai tyrimai pasižymi neprofesionalumu, tačiau jokių priemonių gerinant jų kokybę nebuvo imtasi", - rašoma apžvalgoje. Joje primintos dvi bylos dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio teisėtumo, kurias Lietuva pralaimėjo Strasbūre.

Skubotas bylų nagrinėjimas teismuose esą nulėmė asmenų nuteisimą be kaltės. Kas trečias žmogus, kurio bylą dėl vagystės iš parduotuvės nagrinėjo apylinkės teismas, esą buvo nubaustas už nepadarytą pažeidimą. Vienas asmuo buvo nuteistas už plėšimą, remiantis išgalvotais dviejų liudytojų parodymais, ir įkalintas 8 mėnesiams. Paaiškėjus, kad kaltinimai buvo nepagrįsti, žmogui buvo priteista 20 tūkst. Lt - po 80 Lt už kiekvieną dieną.

Pasak ŽTSI, nagrinėjant Almos Bružaitės, kuri apkaltinta dviejų mažamečių sūnų nužudymu, bylą žiniasklaidos atstovai ne kartą pažeidė nekaltumo prezumpciją. Teismui dar nepaskelbus nuosprendžio vienoje žiniasklaidos priemonėje moteris buvo pavadinta "savo vaikus pasmaugusia žudike".

Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad ikiteisminio tyrimo metu, taikant procesines prievartos priemones, privalu laikytis proporcingumo principo. Tačiau praktikoje pareigūnai tuo esą piktnaudžiauja: "Neretai net nesunkiu nusikaltimu įtariamas asmuo sulaikomas 48 valandoms, o šiam terminui suėjus tiesiog paleidžiamas, nes kreiptis į teismą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo nėra pagrindo."

Apžvalgoje atkreiptas dėmesys į kelerius metus nepriimamą Teismų įstatymą, kol kas tik pažadais liekantį norą įteisinti indidualų skundą KT, esą neveiksmingą valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą, nepasitenkinimą antstolių darbu.

Neliko žemiausios kastos kalinių dubenėlių - neliko maisto

Pastaraisiais metais į viešumą iškilo nemažai informacijos apie įkalinimo įstaigose klestinčią kriminalinio pasaulio subkultūrą, pasižyminčią nelygybe ir smurtu santykiuose tarp kalinių. Čia gyvuoja neformali kastų sistema - nuteistųjų hierarchija ir prievarta. 2007 m. buvo nustatyta, kad Alytaus pataisos namuose nuteistieji valgė iš skirtingų spalvų dubenėlių. Nustojus naudoti žemiausios nuteistųjų kastos spalvos dubenėlius, jie buvo priversti badauti.

Nors Vyriausybė aiškino, kad, siekiant išgyvendinti nelygybę ir prievartą tarp nuteistųjų, įgyvendinamos specialios programos, Seimo kontrolierių gaunami skundai esą rodo, kad priemonės nėra efektyvios ar visai neįgyvendinamos. 2006 m. atėmus teisę įkalintiesiems gauti siuntinius su maisto produktais, statistiniai duomenys liudija narkotinių, psichotropinių medžiagų ir spiritinių gėrimų vartojimo mažėjimą, tačiau problema išliko.

Įkalintų asmenų resocializacijai trukdė įkalinimo įstaigų perpildymas, nedarbas, priklausomybė nuo narkotikų, didelė įstaigų darbuotojų kaita ir trūkumas, nepakankamas jų profesinis parengimas. Nedaug asmenų bausmę atliko resocializacijai palankesnėje aplinkoje – atviro kalinimo įstaigoje.

Psichikos negalia - kliūtis įsidarbinti

Neįgalieji, ypač asmenys su psichikos negalia, tebėra tarp socialiai pažeidžiamiausių grupių. Minėtu laikotarpiu, anot ŽTSI, jie patyrė didelę diskriminaciją, neigiamą visuomenės požiūrį ir tendencingai negatyvų žiniasklaidos poveikį. To padarinys – sudėtinga neįgaliųjų padėtis darbo rinkoje, piktnaudžiavimo jų teisėmis rizika ir ribotas lygių galimybių įgyvendinimas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" apklausos duomenimis, antroje vietoje tarp asmenų, su kuriais Lietuvos gyventojai nenorėtų kartu dirbti, yra žmonės su psichikos negalia (32,6 proc.). Darbo ir socialinių tyrimų instituto atliktas tolerancijos įvairioms socialinėms grupėms įvertinimas parodė rodo, kad tokie asmenys yra mažiausiai pageidaujami bendradarbiai (46,1 proc.).

Neoficialiais duomenimis Lietuvoje dirba vos 1 proc. psichikos negalią turinčių asmenų, nors apie 60 proc. jų norėtų dirbti ir apie pusė jų galėtų tai daryti. 63 proc. Lietuvos gyventojų sutinka, kad psichikos negalią turintys žmonės galėtų dirbti mokamą darbą. Tačiau 46 proc. apklaustų darbdavių tokį asmenį linkę priimti tik kvalifikacijos nereikalaujančiam fiziniam darbui, o 30 proc. apskritai nepriimtų

Viešoji aplinka lieka nepritaikyta arba nekokybiškai pritaikyta neįgaliesiems, judantiems vežimėliuose, beveik pusė jų priversti gyventi nepritaikytuose būstuose. Šiems žmonėms beveik neįmanoma patekti į visuomeninį transportą, didmiesčių centruose nėra pritaikytų tualetų. Dar sudėtingesnė situacija mažesniuose miesteliuose ar kaimuose, kur neįgalieji dažnai negali patekti net į poliklinikas, savivaldybes ar seniūnijas.

Medikai neišvengia skaudžiausių klaidų

Pacientų teisių politika Lietuvoje formuojasi kartu su pertvarka sveikatos sektoriuje. Neefektyviai įgyvendinant šios srities reformą, daugelis pacientų teisių esą realiai neužtikrinamos. Sveikatos paslaugų teikimas nėra efektyvus, gydymo įstaigose nemažėja eilės, tebėra populiarūs kyšiai medikams. Negerėja sveikatos paslaugų ir vaistų prieinamumas, paslaugų kokybė, pacientų sauga, neužtikrinamas žalos sveikatai atlyginimas.

Nepriklausomos tyrimų ir informacijos organizacijos "Health Consumer Powerhouse" duomenimis, 2007 m. Lietuva pagal sveikatos apsaugos sistemos efektyvumą paslaugų vartotojų požiūriu užėmė 26 vietą tarp 29 tyrime dalyvavusių Europos šalių.

Aptariamu laikotarpiu nemažėjo skundų dėl paslaugų prieinamumo. Gyventojai negalėjo laiku gauti sveikatos priežiūros paslaugų, buvo sudėtinga patekti pas šeimos gydytoją, gauti siuntimą specialisto konsultacijai ar į ligoninę. Ilgos eilės driekiasi pas endokrinologus, kardiologus, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojus - vizito pas kai kuriuos tenka laukti po keletą mėnesių. Vaikų kardiologo konsultacijos gali tekti laukti net devynis mėnesius, nes tokių specialistų Lietuvoje itin trūksta.

Viena opiausių problemų išliko šeimos gydytojo iškvietimas į namus. Medikai teisinasi turintys daug pacientų ir biurokratinio darbo poliklinikose, todėl pacientui negali garantuoti, kad net skubią pagalbą atvyks suteikti laiku.

Anot ŽTSI, gydymo įstaigoms vis labiau trūksta specialistų. Dauguma gydytojų yra vyresnio amžiaus, o jauni specialistai dėl mažų atlyginimų ir didelio krūvio renkasi darbą užsienyje.

Daugėjo pacientų skundų ir ieškinių dėl žalos sveikatai atlyginimo - tai esą patvirtina, kad sveikatos priežiūra neatitinka pacientų lūkesčių. Pasitaikė ne viena apmaudi medikų klaida. 8-mečiui po traumos nediagnozavus smegenų auglio, daugiau nei dvejus metus taikytas netinkamas gydymas, karščiuojančiai trejų metų mergytei teko 10 valandų laukti atvykstančio šeimos gydytojo, Naujojoje Akmenėje apsinuodijusio paciento nepaguldžius į reanimaciją, jis mirė, Klaipėdoje berniukas po įprastos kosmetinės urologinės operacijos tapo neįgalus - dėl į organizmą patekusio auksinio stafilokoko amputuotos abi kojos iki blauzdų ir rankų pirštai.

Ragina uždrausti "beržinę košę"

Vaiko teisių apsaugos srityje, ŽTSI ekspertų teigimu, liko įsisenėjusios problemos – aukštas nepilnamečių skurdo lygis, be tinkamos priežiūros ir teisių užtikrinimo palikti ekonominių emigrantų vaikai, bene sparčiausias ES smurto tarp bendraamžių, mokyklose ir šeimose augimas. Patiriamų problemų sprendimą apsunkina nepakankamas psichologinės pagalbos ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prieinamumas. Vaiko teisių apsaugos institucijos mažai bendradarbiauja tarpusavyje.

"Smurtas, skurdas ir apleistumas, - taip daugelio Lietuvos vaikų gyvenimą apibūdino D. Šakalienė, primindama, kad kas ketvirtas vaikas gyvena žemiau skurdo ribos. - Tai - keista ES valstybei, kuri yra geros nuomonės apie save."

Seimas iki šiol nepriėmė Vaikų nemušimo įstatymo, nors apie jo reikalingumą ekspertai ir nevyriausybinės organizacijos kalba jau bene dešimtmetį: "Teisė būti auklėjamam be smurto yra neatimama vaiko teisė. Tarptautinės rekomendacijos nurodo, kad fizinių bausmių taikymo draudimo pažeidimai nebūtinai turi būti siejami su kriminalinėmis bausmėmis - toks "užburtas smurto ratas" gali toliau reprodukuoti smurtą."

Pasak ŽTSI, mokykloje agresiją patiriantys vaikai nesulaukia konkrečios pagalbos. Paprastai vengiama gilintis į konflikto priežastis ir siekti sprendimų, priimtinų tiek vaikui, tiek suaugusiajam. Didžioji dalis visuomenės esą pateisina smurto panaudojimą kaip auklėjimo priemonę, pagrindinė to priežastis - žinių trūkumas ir bausmės išvengiamumas.

Vis dar sunkiai prieinama psichologinė pagalba vaikams. Ją dažniausiai teikia nevyriausybinės organizacijos. "Vaikų linijos" konsultantai 2006 m. atsiliepė į beveik 87 tūkst. skambučių, tačiau prisiskambinti buvo bandyta apie 4 mln. kartų.