Pirmosios Pravieniškės – geležinkelio stotis ir keliasdešimt kaimo sodybų. Pervažiavus geležinkelio pervažą už kelių kilometrų miške šmėsteli daugiabučių siluetai, o kone visos Antrųjų Pravieniškių gatvės atsiremia į įkalinimo įstaigų tvoras.

Absoliučiai daugumai Lietuvos žmonių Pravieniškės asocijuojasi su kalėjimais. Šiuo metu keturiuose Pravieniškių pataisos namuose bausmę atlieka pustrečio tūkstančio nuteistųjų. Čia kali pačių įvairiausių kategorijų asmenys – nuo nuteistųjų kalėti iki gyvos galvos iki nuteistųjų arešto bausme.

„Gana neseniai įsigaliojo nauja arešto bausmės vykdymo tvarka. Kai kurie už nesunkius nusikaltimus nuteisti asmenys šią bausmę gali atlikti, tarkim, savaitgaliais. Visą savaitę jie dirba, o savaitgaliui atvažiuoja atlikti dalį bausmės“, – pasakoja Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų direktorius Skirmantas Agurkis.

Vieni iš specifinių pataisos namų miestelyje yra Pravieniškių gydymo ir pataisos namai. Į juos iš Vilniaus ketinama perkelti ir Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Ateityje į Pravieniškes iš sostinės turėtų persikelti ir Lukiškių kalėjimo gyventojai.


Nuteistieji merginoms nešykšti komplimentų

Atvykus į Pravieniškes, į akis krenta būreliai šaligatvius „šlifuojančių“ vyrų su prie drabužių prisegtomis kortelėmis. Tai Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos – „klientai“. Kadaise ši kolonija, kurios daugelį gyventojų sudaro sunkių autoavarijų sukėlėjai bei piktybiniai alimentų nemokėtojai, veikė Kybartuose. Dabar tenykščiai pataisos namai pritaikyti rimtesniems nusikaltėliams, o „kolonistai“ perkelti į Pravieniškes. Atvirose kolonijose nuteistieji laikomi be apsaugos, bet prižiūrimi.


„Dabar Pravieniškėse kaliniai gyvena ir anapus, ir šiapus grotų. Sunkūs nusikaltėliai laikomi uždaryti, o laikomi nepavojingais „trinasi“ po miestelį. Patikėkit, kiek mes, merginos, susilaukiam komplimentų iš šitų berniukų“, – juokiasi Pravieniškių seniūnijos socialinė darbuotoja Vaida Kilbauskaitė. Anot jos, atvirosios kolonijos perkėlimas iš Kybartų į Pravieniškes miestelio gyventojams buvo netikėtas.


„Visą laiką manėme, kad ir taip nuteistųjų koncentracija Pravieniškėse didžiulė. Kai Vilniuje aukšti pareigūnai priėmė sprendimą atvirąją koloniją perkelti pas mus, niekas pravieniškiečių nuomonės neklausė. Tiesiog čia buvo laisvos patalpos, kuriose anksčiau buvo dislokuotas vidaus tarnybos dalinys. Ir štai pas mus atkėlė šitą spalvingą būrį žmonių“, – žvelgdama pro langą į saulutėje besišildančius nuteistuosius, pasakoja Vaida Kilbauskaitė. Seniūnija ir atviroji kolonija, vietinių vadinama „kybartais“, įsikūrusi viename pastatų komplekse.


Nuolat patruliuoja pareigūnai

Nei V.Kilbauskaitė, nei seniūnės pavaduotoja Rita Volkaitė nesiskundė, kad kriminogeninė padėtis miestelyje dėl laisvai vaikštinėjančių nuteistųjų būtų pablogėjusi. Anot pašnekovių, Pravieniškese nuolat patruliuoja Kalėjimų departamento pareigūnų ekipažas, o Kaišiadorių policijos pareigūnai čia irgi dažnai užsuka, todėl šis miestelis netgi saugesnis už daugelį kitų.


Tačiau atvirosios kolonijos gyventojai bent jau dalies miestelio gyventojų nežavi. Savo pavardės nenorėjusi sakyti pravieniškietė dalijosi pastebėjimais: „Atvirojoje kolonijoje gyvena ne tik vyrai, bet ir moterys. Vieša paslaptis, kad kai kurie kaliniai užsikrėtę ŽIV. Viena kolonijoje kalinčių merginų, apie kurią sakoma, jog yra narkomanė ir ŽIV nešiotoja, neseniai vaistinėje pirko nėštumo testą.

Įdomu, kiek vyrų jau pasigavo tą baisią ligą!? Pravieniškių gyventojai dabar yra lyg įkaitai, priversti kęsti nemalonią laisvai vaikštančių nuteistųjų kaimynystę“, – sakė moteris. Anot jos, kai kurie atvirosios kolonijos kaliniai netgi nuomojasi butus miestelyje ir į įkalinimo įstaigą nustatytomis valandomis užsuka tik atsižymėti.


Margatautis miestelis


„Galbūt daug kam Lietuvoje atrodo, kad Pravieniškėse gyventi baisu. Bet man, čia gimusiai ir užaugusiai, ši gyvenvietė yra visiškai miela. Aplinkui puikūs pušynai, visiškai šalia – autostrada ir geležinkelis. Susisiekimas su Kaunu ir Vilniumi puikus. Be abejo, kai pasakai, kad esi iš Pravieniškių, daug kas iš pradžių pasižiūri keistai.

Tačiau mūsų gyvenvietėje gyvena šimtai šaunių žmonių“, – tikina V.Kilbauskaitė. Anot jos, Pravieniškėse įsikūrę bene septyniolikos tautybių atstovai. Visas šis tautų katilas susidarė dar soviet¬mečiu, kai Pravieniškėse buvo dislokuotas sovietų vidaus kariuomenės dalinys. Karininkų šeimos į miestelį suplaukė iš visos Sovietų Sąjungos. Be to, Pravieniškėse liko gyventi kai kurie į laisvę išėję nuteistieji. O dabar miestelyje pastebima dar viena įdomi tendencija – kartais nebrangų butą čia nusiperka moterys, norinčios gyventi arčiau savo vyrų, kalinčių Pravieniškėse.


Vaikai nuspalvins niūrias tvoras


Kalbinti pravieniškiečiai mieliau suka temą nuo kalėjimų prie savo bendruomeninio, kultūrinio gyvenimo, kuris čia išties aktyvus. Ir Pirmosiose, ir Antrosiose Pravieniškėse susibūrė bendruomenės. Jas savo darbais garsina menininkai – Leonas Glinskis ir Audronė Skarbaliūtė. Ši keramikė jau antrą dešimtmetį moko Pravieniškių vaikus molio paslapčių, jos vadovaujamas būrelis suruošė daugybę nuostabių parodų visoje Lietuvoje.


Tikra Pravieniškių kultūrinio gyvenimo siela – Rumšiškių kultūros centro Pravieniškių skyriaus vadovė Liongina Bakanienė – „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad Pravieniškės tikrai gali didžiuotis puikiu folkloro ansambliu „Praviena“.

„Nors Antrosiose Pravieniškėse daugelis žmonių gyvena daugiabučiuose, skirtingai nei Pirmosiose, tai nekliudo abiejų gyvenviečių žmonėms burtis bendrai veiklai ir puoselėti kaimiškas tradicijas. Pas mus labai smagiai švenčiamos Užgavėnės, kitos kalendorinės šventės. Smagiausia, kad ir vaikai mielai prisideda prie etnokultūrinės veiklos“, – džiaugėsi L.Bakanienė.


Naujausias Antrųjų Pravieniškių bendruomenės parengtas projektas „Nuspalvinkim pasaulį“. Bendruomenė ieško rėmėjų ir ketina papuošti niūrią gelžbetoninę buvusio karinio dalinio tvorą margaspalviais piešiniais. Po gabalėlį tvoros savo kūrybai gaus kiekvienas Pravieniškių vaikas. Ateityje ketinama nuspalvinti ir daugiabučių namų sienas. Pravieniškės sužibės naujomis, šiltomis spalvomis.

Šaltinis
„Valstiečių laikraštis“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (18)