"Tikiuosi, imsitės visų įmanomų priemonių, jog būtų išvengta galutinio šio sprendimo įgyvendinimo. Manau, kad yra galimybių remtis Lietuvos ir Lenkijos sutartimi, kurioje leista šalims skirtingai traktuoti istoriją ir tuo pagrindu pareikšti, jog pavadinti gatvę Pilsudskio vardu lietuviams absoliučiai nepriimtina", - teigia savo rašte premjerui konservatorius.
Lenkai prisimena generolą
Visi LŽ kalbinti Pikeliškių gyventojai mielai dalijosi žiniomis apie Pilsudskį, rodė, kur yra jo dvaras, tačiau nė vienas nežinojo, kurią gatvelę žadama pavadinti generolo vardu. "Pikeliškės - Pilsudskio tėviškė. Čia yra jo dvaras, tad suprantama, kad reikia ir gatvės, pavadintos generolo vardu", - kalbėjo septyniolikmetė moksleivė Irena Mažojava.
Jai pritarė ir Vanda Vysockaja: "Būtų gerai, jei tokia gatvė atsirastų. Pilsudskis daug mūsų kraštui nusipelnė".
Daugiausia apie generolą papasakojo 65 metų ūkininkė Marija Padlecka. "Pati Pilsudskio neprisimenu, bet tėvai ir vyresni kaimynai dažnai jį mini geru žodžiu. Sako, generolo dvaras buvęs nuostabus, visur rožės žydėjusios. Kai Pilsudskis atvažiuodavo į Pikeliškes, kryžkelėje jį pasitikdavo visi kaimo gyventojai su vaikais. Generolas dalydavo mažiesiems saldainius, vargšams visada duodavo pinigų", - dalijosi prisiminimais moteris.
Ji įsitikinusi, kad Pilsudskio gatvė reikalinga Pikeliškėms. "Daug knygų apie generolą perskaičiau. Geras žmogus buvo. Dauguma Pikeliškių gyventojų - lenkai, todėl ir nori jo vardą įamžinti", - sakė ūkininkė.
Kaime - tik kioskas
Pikeliškės iš kitų Lietuvos kaimų išsiskiria Pilsudskio dvaru. Dabar jis restauruotas, aplink esantis parkas aptvarkytas. Kaime yra pagrindinė mokykla. Žmonės apsiperka Vilniuje, kioske įsigyja tik būtiniausių dalykų. Sako, kad sostinėje kainos mažesnės negu jų kaimo kioskelyje. Kiekvieną sekmadienį gyventojai važiuoja melstis į Paberžę.
"Nesuprantu, kodėl Seimo nariai pyksta dėl Pilsudskio. Juk patys žmonės turėtų nuspręsti, kaip savo kaimo gatves vadinti. Pikeliškėse gyvena pora lietuvių šeimų, mes su jomis gražiai sutariame", svarstė Padlecka. Vertinamas prieštaringai
Pasak istorikų, Pilsudskis, aktyviai siekęs Lietuvos ir Lenkijos suvienijimo, tik sugadino dviejų tautų santykius. 1920 metais, būdamas tuometinės Lenkijos vadovas, Pilsudskis inscenizavo sukilimą Vilniaus krašte, per kurį buvo okupuota ir prijungta prie Lenkijos beveik trečdalis Lietuvos teritorijos.
Pilsudskis gimė 1867 metais Lietuvoje, Švenčionių rajone, tuometiniame Zalavo dvarelyje. Generolui mirus jo širdis buvo palaidota Vilniaus Rasų kapinėse. Lenkijos valdžios pareigūnai ir žymūs lenkų kilmės visuomenės veikėjai, atvykę į Lietuvą, neretai aplanko Zalavą ir Rasų kapines.