Kaip rašo "Vilniaus diena", Lietuvos Vyriausybės atstovė EŽTT Elvyra Baltutytė tvirtino, jog R.Pakso bylos procesas šiame teisme nėra iš esmės pajudėjęs į priekį, nors klausimas teisėjus pasiekė jau prieš kelerius metus.
"Dar neapsispręsta dėl šios bylos priimtinumo ir neaišku, kada tai bus sprendžiama", - teigė E.Baltutytė.
Anot jos, EŽTT eilėje dar laukia daugybė kitų, anksčiau teismą pasiekusių bylų.
"Yra bylų, kurios laukia eilėje nuo 2003-2004 metų. Net ir jos neišnagrinėtos. Tad neaišku, kada bus prieita ir prie jų, ir prie vadinamosios R.Pakso bylos", - sakė Vyriausybės atstovė EŽTT.
E.Baltutytė tvirtino netikinti, kad R.Pakso byla "aplenks" kitas. 2007 metais būta pranešimų, kad šiai bylai neva suteikta pirmenybė. Tačiau pats EŽTT šią žinią operatyviai paneigė. Todėl R.Pakso klausimas yra vienoje eilėje su kitomis bylomis.
"Bylos nagrinėjimas EŽTT skirstomas į du etapus. Pirmiausia teismas apsisprendžia, ar teikiama byla yra nagrinėtina, ar ji priimtina. Tik po to, kai nusprendžiama, kad byla priimtina, prasideda jos nagrinėjimas iš esmės", - pasakojo E.Baltutytė.
Pasak jos, dar net nėra žinių, kada bus apsispręsta dėl R.Pakso bylos priimtinumo EŽTT. "Galbūt tai įvyks šiemet, bet garantijų visiškai nėra", - sakė E.Baltutytė.
R.Paksas Strasbūro teismui skundžiasi, kad jam esą neteisėtai uždrausta kandidatuoti į Seimą, taip pat į prezidentus. Tuo, anot pašalintojo prezidento, apribojamos jo pilietinės ir politinės teisės, garantuotos Europos žmogaus teisių konvencijos.
Lietuvos Vyriausybė EŽTT paaiškino, kad R.Paksui nustatyti konstituciniai apribojimai siekti tų pareigų, kurias pradedant eiti reikia prisiekti valstybei. Taip, pasak Vyriausybės, padaryta dėl Konstitucinio Teismo (KT) pateikto Lietuvos Konstitucijos išaiškinimo, jog asmuo, sulaužęs valstybei duotą priesaiką ir dėl to pašalintas iš pareigų, niekada nebegali tapti pareigūnu, turinčiu prisiekti.
R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004-ųjų balandžio 6-ąją po Seime įvykdytos apkaltos, per kurią pripažinta, kad jis pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką. Tų pačių metų gegužę KT paskelbė išvadą, kad pagal Konstituciją nebegalima priesaiką sulaužiusiam asmeniui leisti eiti tų pareigų, kurias pradedant eiti privalu prisiekti.
Teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad netgi teigiamas EŽTT sprendimas R.Pakso byloje neatvers jam kelio grįžti į Seimą ar į prezidentus. Strasbūro teismas negali pakeisti Lietuvos Konstitucijos ir konstitucinės doktrinos", - sakė buvęs KT teisėjas Egidijus Jarašiūnas. Jis vengė spėti, koks gali būti EŽTT sprendimas šioje byloje, tačiau atkreipė dėmesį, kad gali būti priimta ir Lietuvos konstitucinę doktriną atitinkanti nutartis.
Pasak ekspertų, Strasbūrui priėmus R.Paksui naudingą sprendimą, Lietuvai gali būti paskirta bauda ir ji įpareigota pakeisti įstatymus pagal EŽTT nutartį. Tačiau Seimui taip padarius KT vėl gali paskelbti tuos įstatymus nekonstituciniais ir jie vėl negalios bei neatvers kelio R.Paksui į Seimą ar į prezidento postą.
R.Paksas dabar siekia Europos Parlamento nario mandato. Jam tai nėra uždrausta.
Rinkimai į Europos Parlamentą vyks birželio 7 dieną.