Lietuvos lenkai gali turėti savo europarlamentarą

Politologams ir sociologams trimituojant, kad rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) gali dalyvauti itin mažas rinkėjų skaičius, nuožmų ir aktyvų rinkėją išsiugdžiusios partijos trina rankomis, mat išauga tikimybė, kad jų balsuotojai prie urnų susirinks net esant pačioms nepalankiausioms aplinkybėms.

Sociologas Vladas Gaidys teigia, kad viltis pelnyti bent vieną mandatą Europarlamente visiškai reali ir Lietuvos lenkams, nes tikėtina, kad Vilnijos krašte susibūrusi tautinė mažuma per rinkimus bus vidutiniškai aktyvesnė nei daugelis piliečių visoje Lietuvoje.

„Lietuvos lenkai tikrai yra gerai mobilizuoti“, - DELFI sakė V. Gaidys, nors atkreipė dėmesį, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) prezidento rinkimuose iškeltas kandidatas pasiekė galimybių ribas, kai už partijos lyderį Valdemarą Tomaševskį balsavo 65,2 tūkst. rinkėjų, tai sudarė 4,68 proc. visų balsų, kai bendra rinkėjų aktyvumas sudarė 51,76 proc.

Tuo atveju, jeigu rinkimuose į Europarlamentą bendras aktyvumas kristų, o Lietuvos lenkai išliktų tokie pat aktyvūs, kaip ir prezidento rinkimuose, atsiranda galimybė, kad LLRA peržengs 5 proc. barjerą ir dalyvaus mandatų dalybose.

„Visiškai teisingai, jeigu bendras aktyvumas drastiškai krenta, tada lenkų tautinė mažuma išties gali „praeiti“ barjerą ir patekti į Europarlamentą“, - svarstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Vytautas Dumbliauskas.

Politologas pabrėžė, kad ištikimiausią rinkėjų ratą neabejotinai turi valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), „Tvarka ir teisingumas“ bei socialdemokratai. Šios partijos pirmauja ir sociologinių apklausų lentelėse: remiantis „Vilmorus“ duomenimis, už „tvarkiečius“ balsuoti būtų linkę 13,9 proc. rinkėjų, už TS-LKD – 13,4 proc., už socdemus – 12,2 proc.

LLRA rinkėjas, pasak V. Dumbliausko, taip pat labai ištikimas, nors Lietuvos mastu nėra gausus – paprastai nesiekia 5 proc. Lenkų tautinės mažumos ištikimybę V. Tomaševskio vadovaujamai partijai liudija ir beveik visų praėjusių rinkimų duomenys: už šią partiją balsuojančių rinkėjų skaičius metai iš metų didėja.

Per 2004 m. Seimo rinkimus už šią partiją balsavo 45,3 tūkst. rinkėjų, per 2007 m. savivaldos rinkimus - 57,9 tūkst., per 2008 m. Seimo rinkimus – 59,2 tūkst., o per šiuos prezidento rinkimus už V. Tomaševskį balsą atidavė 65,2 tūkst. rinkėjų.

LLRA pirmininkas V. Tomaševskis taip pat neneigia, jog EP rinkimuose mato galimybę iškovoti bent vieną mandatą: „Mes turim savo pastovų ištikimą rinkėją, dirbam jau daugiau kaip dešimt metų“, - DELFI sakė V. Tomaševskis ir pabrėžė, kad pliusą suteikia ir tai, kad LLRA dalyvauja visuose įmanomuose rinkimuose.