Projekte siūloma per pusmetį nuo įstatymo įsigaliojimo sudaryti ir viešai paskelbti buvusių etatinių KGB darbuotojų sąrašą, kuriame būtų nurodyta asmens vardas, pavardė, laipsnis, pareigos ir darbo VSK laikotarpis. Įstatymo projektą pateikė konservatorių frakcijos Seime nariai Arvydas Anušauskas ir Agnė Bilotaitė.
Vos po dviejų dienų, balandžio 24-ąją, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pareigas einantis A.Anušauskas pateikė dar vieną su Sovietų slaptųjų tarnybų bendradarbių viešinimu susijusį įstatymo projektą – naują vadinamojo Liustracijos įstatymo redakciją. Šis dokumentas numato nuo Valstybės saugumo departamento nepriklausomos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) aptarnaujamos, biudžeto lėšomis finansuojamos Liustracijos komisijos sudarymą. Viena iš šios komisijos funkcijų būtų kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl asmenų pripažinimo bendradarbiavusiais su Sovietų specialiosiomis tarnybomis, o teismui tai pripažinus – viešai apie tai paskelbti.
Įstatymo projekte numatytas galutinis kreipimosi į teismą terminas – 2012-ųjų liepos 1-oji.
Nors naujojoje Liustracijos įstatymo redakcijoje apie jokių sąrašų viešinimą nekalbama, o daugiausia dėmesio skiriama naujajai komisijai, jos statusui bei funkcijoms, aišku, kad šio, kaip ir pirmojo, projekto tikslas yra kuo didesnio buvusių KGB bendradarbių – šiuo atveju slaptųjų – skaičiaus atskleidimas. Tačiau kodėl apie buvusių kadrinių KGB darbuotojų viešinimą ir liustracijos eigos pratęsimą prabilta dabar, praėjus beveik dvidešimčiai metų nuo Nepriklausomybės paskelbimo? Ką tai duotų ir ką tuo norima pasiekti?
Žiniasklaidos atstovams aiškindamas motyvus, kuriais vadovavosi rengdamas pataisas, A.Anušauskas minėjo natūralų žmonių norą žinoti ir ypač pabrėžė viešumo šioje srityje būtinumą. „Buvę KGB darbuotojai, kuriems buvo pritaikyti apribojimai, drąsiai eina į Europos teismus, gina savo teises – naudojasi demokratijos privalumais. Bet jie pamiršta, kad demokratija turi ir kitą privalumą – viešumą. Aš manau, kad viešumas yra būtinas, žmonės, manyčiau, to laukia“, – Lietuvos televizijai yra sakęs NSGK pirmininkas.
Tačiau vien žmonių smalsumo patenkinimas ar viešumas dėl viešumo kažin ar paaiškina šių pataisų atsiradimą. Apčiuopiamesnė priežastis galėtų būti A.Anušausko taip pat minimas faktas, jog šių metų sausio 1 dieną baigė galioti buvusių KGB bendradarbių veiklos apribojimai, neleidę šiems žmonėms eiti atsakingų pareigų valstybės tarnyboje, valstybinėse švietimo įstaigose bei strateginę reikšmę turinčiose įmonėse. Taigi nuo šiol jie teoriškai galėtų tas pareigas eiti.
Teoriškai, nes, paties A.Anušausko teigimu, po dešimtmetį taikytų apribojimų į valstybės tarnybą grįžti šiems žmonėms būtų nepaprastai sudėtinga. Be to, NSGK pirmininko duomenimis, dauguma iš maždaug 2 tūkstančių šiuo metu Lietuvoje gyvenančių buvusių kadrinių KGB darbuotojų yra pensininkai, gaunantys gana nemenkas pensijas iš Rusijos, o kai kurie galbūt ir iš Lietuvos.
Vis dėlto tarp šių žmonių esama ir tokių, kurie, anot A.Anušausko, „užima geras pozicijas“, Lietuvoje atstovauja žinomoms kompanijoms, reiškiasi kitose gyvenimo srityse. Tačiau ką duotų šių žmonių pavardžių paviešinimas?
„Atgimimo“ klausiamas apie konkrečius tikslus, kurių siekiama buvusių kadrinių KGB darbuotojų paviešinimą numatančią įstatymo pataisa, A.Anušauskas sakė: „Pirmiausia, kad visuomenė žinotų KGB darbuotojų sąrašą, juo labiau kad pasibaigė apribojimų laikotarpis nuo sausio 1-osios. Vis dėlto visuomenės požiūris KGB atžvilgiu tikrai nepasikeitė. Žinoma, reikėtų žinoti, kas tie žmonės, juo labiau kad jie sukinėjasi ir verslo aplinkoje. Čia ir būtų toks konkretus tikslas, kad pasibaigus tam apribojimo laikotarpiui žmonės vis dėlto galėtų susipažinti, kas gi tie KGB darbuotojai, kuriems tie apribojimai buvo taikomi. Juo labiau kad jie buvo tie žmonės, kurie kontroliavo tuos slaptuosius bendradarbius. Atvirkščiai juk buvo: mes daugiausia dėmesio skyrėme agentūrai, o juos (kadrinius darbuotojus – „Atgimimas“) kaip ir palikome šešėlyje. Šiuo atveju iš šešėlio teks jiems išeiti.“
Jokių teisinių padarinių paviešinimas buvusiems KGB bendradarbiams, pasak A.Anušausko, neturėtų. „Pirmiausia tai yra informavimas. Dabar jau, kai tas apribojimų laikotarpis pasibaigęs, mes neturime kito įrankio kaip tik informuoti visuomenę. Aš manau, kad tai yra būtina, juo labiau kad KGB karininkai aktyviai gina savo teises teismuose“, - aiškino NSGK pirmininkas.
Remdamiesi A.Anušausko atsakymais, šios įstatymo pataisos tikslą, regis, galėtume suformuluoti taip: baigusis apribojimų taikymo laikotarpiui bei atsiradus galimybei buvusiems KGB bendradarbiams užimti atsakingus postus, paviešinti šių žmonių pavardes, viliantis, kad neigiamas visuomenės požiūris į KGB taps kliūtimi jiems į tuos postus patekti.
Jokio panašaus tikslo, o ir šiaip prasmės, pasiūlyme viešinti kadrinius KGB darbuotojus neįžvelgia buvusi LGGRTC ir Liustracijos komisijos vadovė, liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narė Dalia Kuodytė.
„Nelabai aš jį suprantu. Nelabai matau čia prasmę“, – paklausta apie viešinimo tikslą „Atgimimui“ sakė D.Kuodytė.
Ji teigė pasisakanti už tai, kad kiekvienas norintysis archyve galėtų gauti informaciją apie asmenis, kurie priklausė šiai slaptajai tarnybai. „Tai būtų prasminga. Prieiga turi būti sutvarkyta, o tas paskelbimas – net nežinau“, – A.Anušausko pasiūlymų tikslingumu abejojo liustracijos eigai kurį laiką vadovavusi parlamentarė.
D.Kuodytės manymu, informacijos apie darbą KGB paviešinimas net gali būti vertinamas kaip pakartotinis žmonių baudimas už tą patį nusikaltimą: pirmoji bausmė esą buvo dešimtmetį buvusiems KGB bendradarbiams taikyti veiklos apribojimai.
„Kol kas man visoje sistemoje, kuri yra siūloma – nauja liustracijos įstatymo redakcija ir kadrinių darbuotojų skelbimas – yra daugiau klausimų nei atsakymų. Ir aš bandysiu teikti pasiūlymus, pataisas liustracijos įstatymui. O kalbant apie kokių nors sąrašų ar pavardžių skelbimą, tai aš
būčiau už tai, kad tam žmogui, kuris nori susipažinti su duomenimis, su duomenų baze, kad nuėjus į archyvą nebūtų jokių kliūčių tai padaryti“, – savo poziciją dėstė D.Kuodytė.
Taigi prasmę siūlyme skelbti KGB bendradarbius įžvelgia ne visi. Viešinimo prasmingumu suabejoti galima dar ir dėl to, kad žinios ar įtarimai dėl bendradarbiavimo su KGB nebūtinai užkerta žmonėms kelią į politines aukštumas. Bene ryškiausias to pavyzdys – Kazimira Prunskienė. Ją įtarimai bendradarbiavus su KGB persekioja nuo pat Nepriklausomybės atgavimo, tačiau tai nesutrukdė jai iki pat pastarojo meto išsilaikyti valdžios aukštumose, o per praeitus Prezidento rinkimus tik nedaug pralaimėti valstybės vadovu antrajai kadencijai išrinktam Valdui Adamkui.
Tačiau, nors visuomenės jautrumas bendradarbiavimui su KGB ir gali kelti abejonių, vis dėlto ši tema vis dar gali kelti aistras. Tai atskleidžia neseniai tarp A.Anušausko ir „Lietuvos žinių“ laikraščio redaktoriaus Valdo Vasiliausko įsiplieskęs ir netrukus mįslingai pasibaigęs žodžių karas.
Kaip pats teigia, tik užregistravęs įstatymo pataisą dėl KGB kadrinių darbuotojų sąrašo paviešinimo, A.Anušauskas sulaukė V.Vasiliausko išpuolių prieš save „Lietuvos žiniose“. Atsikirsdamas A.Anušauskas paskelbė atvirą laišką, kuriame teigė V.Vasiliauską buvus vienos KGB operacijos dalyviu, o šis pagrasino NSGK pirmininką paduoti į teismą. Galiausiai „Lietuvos žiniose“ pasirodė A.Anušausko interviu, kuriame jis apgailestavo dėl emocijų
protrūkio.
Šis pavyzdys rodo, kad KGB bendradarbio etiketė vis dar laikoma tiek negarbinga, kad tas, kuriam ji kabinama, jos kratytųsi. Tuo, beje, įsitikiname per kiekvienus Lietuvoje vykstančius rinkimus, kurių, regis, neatsiejama dalis – oponentų išsakomi ar tiesiog nežinia iš kur išnyrantys
ir nelaimėlių kandidatų įnirtingai neigiami įtarimai galimu bendradarbiavimu su KGB. Gal šį tautinės politikos elementą iš tiesų vertėtų pašalinti?
A.Anušausko siūlymų įgyvendinimas, rodos, galėtų padėti tai padaryti.
Naujausiame „Atgimime“ nuo penktadienio skaitykite:
Oligarchai ir krizė
Kaip sunkmečiu laikosi lietuviški oligarchai, keliais milijonais ar milijardais sumažėjo jų turto vertė, pasaulio žiniasklaida neskaičiuoja – per smulkios žuvelės. Tačiau ne viską ir suskaičiuoti įmanoma.
„Leo LT“ nieko nenuveikė. Ar tikrai?
Visuomenės ir valdančiosios daugumos nemėgstamai „Leo LT” – jau vieneri. Ką per šį laikotarpį pavyko nuveikti „energetikos liūtu” pakrikštytai bendrovei, kurią greičiausiai bus nuspręsta pertvarkyti, atsisveikinant su privačiu akcininku, nagrinėja Vytautas Plunksnis.
Kova su blogiu – ir ekrane, ir gyvenime
Legendinį Džeimsą Bondą įkūnijęs aktorius Rogeris Moore‘as norėtų, kad garsenybės ir turtuoliai pamirštų egoizmą. Vytautė Šmaižytė.
Baikeriai. Nykstančios rūšies draugija
Motociklų tramdytojai paklūsta griežtoms taisyklėms, kad taptų laisvi. Kodėl baikeriai, ne tik Lietuvoje, apgaubti paslapties, domisi Stanislovas Kairys.
Kaip rinkimėliai, Dalyt?
Apie paplitusį ir nekritikuojamą familiarų kalbėjimą apie politikes.Daiva Repečkaitė .