Kritišką nuomonę P. Gylys išreiškė ir apie pastarųjų metų vykdomą Lietuvos užsienio politiką, kuri, anot jo, yra priešiška kaimynams ir agresyvoka. Anot jo, net lenkai mūsų nebevadina strateginiais partneriais, o su latviais negebame susitarti dėl jūros sienos.

Valstybė per silpna

Pasak P. Gylio, normalioje valstybėje Vyriausybė turi vykdyti finansinę, arba biudžeto, politiką, o centrinis bankas – monetarinę. Tuo tarpu Lietuvoje, jo nuomone, valstybė nevaidina bent kiek reikšmingesnio vaidmens ir bejėgiškai stebi smunkančią ekonomiką, mat kai kuriais atvejais net neturi reikiamų instrumentų.

„Valstybė turi užimti namų ūkių arba verslo vietą, kadangi perkamoji žmonių galia ir verslo aktyvumas sumažėjo“, - trečiadienį vykusiame knygos pristatyme Seimo Europos informacijos biure (EIB) kalbėjo profesorius bei buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pavyzdžiu jis pateikė JAV, kuri reaguodama į krizę ir gelbėdama verslą patvirtino apie 10 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) sudarantį biudžeto deficitą. „Tai 1,5 trln. dolerių. Kodėl jie tai daro? Jie bijo, kad jeigu nueis į 1929-1933 m. situaciją, tai jiems viskas kainuos brangiau“, - sakė P. Gylys.

Be kita ko, ekonomikos profesorius teigia, kad JAV turi ypač reikšmingą monetarinės politikos priemonę – centrinį banką. „Ten centrinis bankas gali padėti verslui, apskritai visai ekonomikai. Pas mus yra kitaip ir mes apie tai nediskutuojam“, - teigė P. Gylys.

„Pas mus situacija tokia: pono Reinoldijaus Šarkino (Lietuvos banko valdybos pirmininko – DELFI) rankos surištos, premjero Andriaus Kubiliaus akys užrištos ir mes krentam bei laukiam, kada nematoma ranka mus išgelbės iš situacijos. Aš bijau, kad situacija su kiekvienu mėnesiu prastės, nes mes neturim valstybės rankose instrumentų padėti verslui atsigauti“, - kalbėjo P. Gylys.

Anot jo, Lietuva viską palieka spręsti nematomai rankai – vadinamosioms laisvosios rinkos jėgoms, kurios esą visą mechanizmą turėtų anksčiau ar vėliau subalansuoti.

„Net lenkai mūsų nevadina strateginiais partneriais“

Kritikos P. Gylys negailėjo ir pastarųjų metų Lietuvos užsienio politikai. Pasak jo, šalyje niekas nediskutuoja apie vidaus ir užsienio politikos grėsmes, mums tiesiog parodo į vieną pusę ir mes jau kovojame su nurodytuoju priešu, tai yra, Rusija.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras teigia, kad būdami tokie agresyvūs mes sukeliame kitų šalių piliečių priešiškumą. „Paradoksas tai, kad ten, kur rodoma, iš tikrųjų yra žmonių, kurių mentalitetas mums kelia pavojų, grėsmę, bet mūsų elgsena sustiprina mūsų šaliai priešišką tų žmonių poziciją“, - sako P. Gylys.

Kaip teigia profesorius, net Lenkija mūsų nebevadina strategine partnere, o ką jau kalbėti apie faktą, jog su Latvija mes iki šiol negebame išspręsti jūros sienos ratifikavimo klausimo.

„Su latviais jūros sienos neturim. Manau, kad santykiai su Lenkija yra prasti, lenkai jau nebesako, kad mes esam strateginiai partneriai“, - stebėjosi P. Gylys.