Asociacija, be kita ko, prašė teismo pripažinti, kad J. Imbrasas, tuometinis sostinės savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas ir taryba pažeidė Lygių galimybių įstatymo nuostatas. Pareiškime prašyta skirti 2 tūkst. Lt baudą, įspėti G. Palucką ir tarybą dėl padarytų šiurkščių pažeidimų.

Kaip teigiama VAAT pranešime, teisėjų kolegija priėjo išvadą, jog kontrolierė Aušrinė Burneikienė turėjo teisę LGL skundą palikti nenagrinėtą. Skunde kontrolierei buvo ginčijamas savivaldybės atsisakymas išduoti leidimą organizuoti renginį „Už įvairovę. Prieš diskriminaciją“.

„Tokių savivaldybės veiksmų apskundimą reguliuoja įstatymai, priskirdami tokių ginčų nagrinėjimą teismo kompetencijai“, - rašoma pranešime.

Teismo sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

LGL vadovas Vladimiras Simonko teigė, kad sprendimas greičiausiai bus skundžiamas, nors procesas, teisininkų teigimu, užsitęs ilgai ir „problema nebus išspręsta, pakibs dar vieniems metams“.

„Liūdna. Kaip viską išgyventi, nežinau… Tokia situacija parodo mūsų nebrandumą. Sprendimas daug kam atriš rankas ir įteisins institucinę homofobiją, o jos pasekmės pavojingos“, - DELFI sakė jis.

Tiesa, V. Simonko žadėjo netolimoje ateityje bandyti gauti dabartinio sostinės mero Viliaus Navicko, kuris neseniai teigė iš principo nesąs prieš homoseksualų renginius, palaiminimą kitąmet suplanuotam „Baltic Pride“.

Į teismą LGL kreipėsi nesulaukusi A. Burneikienės užtarimo dėl Vilniaus valdžios uždraustų antidiskriminacinių renginių. Sausio pradžioje lyga paprašė teismo įpareigoti kontrolierę iš naujo nagrinėti jos skundą.

Anksčiau vykusiame teismo posėdyje LGL atstovai piktinosi, kad šalyje bandoma panaikinti nevyriausybinėms organizacijoms suteiktą teisę kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl galimai lygias teises pažeidžiančių savivaldybių veiksmų.

Tarnybos atstovas Vytis Muliuolis savo ruožtu pareiškė, jog LGL skundžiasi nepagrįstai, nes dėl savivaldybės sprendimo neleisti tolerancijos vilkikui stovėti sostinės centre nukentėjo „visas ratas žmonių, todėl negalima išskirti atskiros socialinės grupės“.

Pernai lapkritį A. Burneikienė nusprendė nenagrinėti LGL ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimų vadovės Jolantos Samuolytės skundų.

Kontrolierei lyga pasiskundė, nes esą Vilniaus miesto savivaldybės administracija „nevykdo savo pareigos užtikrinti lygias teises nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos“.

Kitaip tariant, asociacijos atstovų teigimu, neišduodama leidimo organizuoti viešus renginius sostinės valdžia diskriminuoja tam tikras Lygių galimybių įstatyme numatytas grupes. Todėl esą kontrolierė turėjo nagrinėti jos skundą.

Savivaldybė pernai rugpjūtį nedavė leidimo Vilniuje prie Rotušės ir prie Operos ir baleto teatro stovėti Europos Komisijos vilkikui „Už įvairovę. Prieš diskriminavimą“. Esą renginio organizatoriai negalėjo garantuoti, kad bus užtikrinta viešoji tvarka ir dalyvių saugumas, užtikrinti, jog nevyks eitynės ir nebus iškelta vėliava.

A. Burneikienė atsisakė nagrinėti skundą ir dėl Vilniaus miesto mero Juozo Imbraso veiksmų, teigdama, jog nenagrinėja viešų politikų ar valstybės pareigūnų pareiškimų.

Tuometinis meras J.Imbrasas pernai liepą pareiškė, kad Lietuva yra katalikiška šalis, todėl „gėjų viešas“ renginys lietuviams nemalonus. Pareiškimais prieš homoseksualus pagarsėjusio J. Imbraso teigimu, kol jis vadovaus sostinei, „reklamos seksualinėms mažumoms nebus“.

Anot V. Muliuolio, skundas dėl politiko pasisakymų buvo perduotas Generalinei prokuratūrai, tačiau šios pareigūnai neįžvelgė jokio nusikaltimo požymių.