"Dažniausiai žvejojama kabliais ar su elektra, nekreipiant dėmesio į daromą žalą gamtai. Be to, dalis medžiotojų mėgsta gaudyti žuvis kilpomis bei medžioti ne sezono metu, o tai griežtai draudžiama", - BNS teigė Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos kontrolės viršininkas Kęstutis Motiekaitis.

Anot K.Motiekaičio, baudžiami ir žvejai bei medžiotojai, neturintys leidimo, tačiau jie laikomi smulkiais pažeidėjais. Medžiotojams, kurie neturi leidimo, skiriama 100-200 litų bauda. Žvejams, neturintiems leidimų, bauda gali būti 25-100 litų.

Už žvejybą su draudžiamais įrankiais (tinklais, žeberklais, kabliais) baudžiama 100-300 litų, o gaudant žuvį su elektra - 1000-3000 litų bauda.

Žvejojant be leidimo, už 1 pagautą ešerį, karosą ar kuoją skiriama 1,1 lito, už lydeką - 20 litų bauda.

Bauda už tinklu sužvejotą karosą, ešerį ar kuoją siekia 2,2 lito, už lydeką - 40 litų bauda, arba 2 kartus didesnė nei žvejojant be leidimo. Žv ejojantieji su elektra, žeberklu ar kabliais moka 10 kartų didesnę baudą - už karosą, ešerį, kuoją mokama 10,1 lito bauda, už lydeką - 200 litų. Pasak K.Motiekaičio, didžiausios baudos mokamos už sužvejotus šlakius, kuriuos sugavus be leidimo mokama 130,6 lito bauda, o sužvejojus žeberklu - 1306,5 lito bauda.

Žvejojant draustiniuose baudos išauga 3 kartus - už ešerį, karosą ar kuoją skiriama 3,3 lito bauda, už lydeką - 60 litų bauda.

Medžioklės pažeidimus, anot K.Motiekaičio, galima suskirstyti į 3 grupes: tai smulkūs nusižengimai, rimti bei pakartotiniai. Smulkūs nusižengimai yra medžioklė be leidimo ar licencijos, o baudos už juos siekia 100-200 litų. Rimties nusižengimams priskiriama medžioklė neleistinoje teritorijoje, ne sezono metu ir panašūs nusižengimai. Baudos rimtai nusižengus siekia 800-1500 litų, o jei rimtas nusižengimas per metus pakartojamas, bauda siekia iki 4000 litų.

Be to, pažeidus medžioklės taisykles ir padarius žalą keliamas ieškinys, kurio dydis priklausomai nuo žalos yra nuo 35 iki 3000 litų, atsižvelgiant į sumedžiotų gyvūnų dydį.