Kritikavo Europą
Vis dėlto Europos dieną neišvengta ir kritikos strėlių 27 valstybes vienijančiai Europos Sąjungai.
Unikalių medžio dirbinių kūrėjas Rytis Zaveckas teigia, esą šventės organizatorių buvo paprašytas išnešti iš šiukšlių konteinerių sukurtą instaliaciją „Mė-gėjai“. Dviem žydromis figūromis iš polistirolo putomis apipurkštų šiukšliadėžių kūrėjas teigė norėjęs parodyti nepasitenkinimą per mažu Europos Sąjungos dėmesiu liaudies menininkams.
„Europos Sąjungoje gėjams pinigų atsiranda, o kultūrai – ne. Stojant buvo kalbama, kad kaip tik etninė kultūra bus vienas iš prioritetų, bet Europos Sąjunga tautodailininkų neremia“, – aiškino R.Zaveckas.
Nors, anot menininko, šiuolaikinį meną valdo seksualinės mažumos, tačiau „Mė-gėjų“ instaliaciją ketina pristatyti meno dirbinių aukcione Anglijoje.
„Komercijos aš nedarau, tai tik mano pilietinė pozicija. Džiaugiuosi, kad mes, lietuviai dar turime sveiko prado“, – tvirtino R.Zaveckas.
Nacionalinės Europos dienos šventės rengėjos Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Jurgis Vilčinskas neigia, kad medžio drožėjo buvo prašoma išnešti instaliacijas.
„Lietuva – laisva valstybė, kiekvienas gali pasirinkti jam tinkamas protesto formas. Šventė buvo visiems atvira. O Europos Sąjunga niekada neturėjo tikslo diskriminuoti etninį meną kitų grupių sąskaita, ir netiesa, kad neremia kultūros programų“, – aiškino J.Vilčinskas.
Papuošalai iš dviračio
Už „Mė-gėjus“ kur kas didesnio praeivių susidomėjimo sulaukė greta eksponuojama R.Zavecko kurta lova, apaugusi daigintais kviečiais. Noriai prie įspūdingai atrodančio baldo fotografavęsi žmonės kraipė galvas perskaitę užrašą ant kviečiuose įsmeigtos lentelės.
„Kadangi Europos Sąjunga remia tik submeną ir žemės ūkį, tai deklaruoju pasėlius“, – skelbė R.Zaveckas.
Kūrėjas suskaičiavo, kad už deklaruotą kviečiais užsėtą lovos plotą – apie 4 kv.m– ES jam atseikėtų 12 ct.
„Jei tiek būčiau pasodinęs ant žemės, gaučiau 20 ct. Viena priėjusi moteris nustebo: vien už tokį kiekį sėklos dešimt kartų daugiau sumokėčiau. Neprieštarauju jai, kad ir žemės ūkyje sunku, bet mano ekspozicijos esmė, kad kultūrai finansavimas per mažas. Taip aš prisidedu prie protestuojančių menininkų“, – dėstė R.Zaveckas.
Ne protestuoti, o kurti ir ieškoti naujų idėjų kvietė Laisvės aikštėje dirbtuves įrengę menininkai.
Netikėtomis idėjomis garsėjantis fotografas, vaizdo ir garso technikas panevėžietis Virginijus Benašas pritraukė būrį smalsuolių, panūdusių iš nebenaudojamų dviračio detalių pasigaminti originalų papuošalą.
Čia pat buvo galima apžiūrėti V.Benašo sukurtos unikalios bižuterijos ekspoziciją: kaklo papuošalus, suvertus iš stipinų, grandinių, pagražintų lauko akmenukais ar Svarovskio kristalais, apyrankes, iš suplyšusių dviračių sėdynių sumeistrautas skrybėlaites.
Pradėjo nuo ordinų
Anot V.Benašo, idėja seną dviratį prikelti naujam gyvenimui kilo sukant galvą, kaip pagerbti draugus, propaguojančius gamtosaugos idėjas. Pirmoji iš senų detalių sukurtų ordinų ir medalių kolekcija buvo išdalyta, anot autoriaus, paprastiems žmonėms, kuriems niekas tokių apdovanojimų neteikia.
V.Benašas įrodė, kad dviratis – ne tik transporto priemonė, bet ir muzikos instrumentas.
„Kažkas tarp smuiko ir gitaros“, – iš dviračio vairo ir skambučių sukurtą instrumentą įvardijo kūrėjas. Puikiai skambėjo ir dūda iš stabdžių ir fleitos.
Eilėje teko laukti ir norintiesiems nusifotografuoti prie iš dviračio detalių surinkto šuns, sugebančio ne tik loti, bet ir ausimis karpyti, ir akimis žybčioti.
„Aš ne verslininkas, o menininkas ir dviratininkas“, – tikina nė vieno savo dirbinio dar nepardavęs ir iš tokio meno duonos nevalgantis V.Benašas.
Vis dėlto ant išradingų dirbinių dulkės nespės nugulti – juos autorius ketina panaudoti savo įkurtame vaikų teatre.
Panaudojo atliekas
Dėmesio netrūko ir ekomeną šventėje propagavusiems Panevėžio dailės mokyklos auklėtiniams bei Vilniaus menininkams. Senus ir, rodos, tik į šiukšlių dėžę tetinkamus daiktus – lėkštes, kėdes, dėvėtų drabužių skiautes, laikraščius, elektros lemputes ir netgi kartono ritinėlius kūrėjai mokė perdirbti į originalius interjero ar stiliaus akcentus.
„Maloniai nustebino, kad panevėžiečiai tokie bendraujantys ir labai kūrybingi“, – tvirtino ekomenininkų atstovė Augustė Imbrasienė.
Ekologinės ideologijos menininkai mokė iš atliekų pasigaminti pačių netikėčiausių daiktų: šviestuvus iš laikraščių ar seno skėčio, iš kartono ritinėlių – dėklus kompaktinėms plokštelėms ir kėdutes, sagų ir skiaučių – puošnias seges.
Čia pat norintieji galėjo piešti bendrą paveikslą iš 30 detalių.
Populiariausias gėjus
Kol vieni šventėje ieškojo praktinės naudos, kiti registravosi į eilę prie „gyvosios bibliotekos“. Joje buvo galima pabendrauti su „gyvosiomis knygomis“ – įvairiausioms visuomenės grupėms atstovaujančiais jaunais žmonėmis. Padiskutuoti kvietė neregė, feministė, krikščionis, žydas, vokietis, prancūzas, arabas, gėjus, lenkė, vegetaras.
Nors „gyvosios bibliotekos“ sumanytojai „bestseleriu“ vadina neregę, Panevėžyje daugiausia pageidauta pasikalbėti su gėjumi.
Iš Mažeikių į sergančiųjų astma konferenciją atvykusi Roma užsukusi į šventę skubėjo užsirašyti kalbėtis su žydų atstovu.
„Šitos tautos gyvenimo būdas man atrodo labai įdomus. Skaitau Šventą Raštą ir daug ko norėčiau paklausti pačių žydų“, – pasirinkimą motyvavo Roma.
Laisvės aikštėje pastatytose trijose didžiulėse drobėse šventės dalyviai spalvino pagal Finansų ministerijos apklausą sukurtą Panevėžio viziją. Klausiami, kaip norėtų panaudoti Europos Sąjungos paramą, panevėžiečiai pažėrė pačių įvairiausių idėjų: renovuoti konservų fabriką, išvalyti vandens telkinius, netgi įkurti slidinėjimo trasą.
Gelbėjimosi liemenė
Panevėžys renginiui pasirinktas iš 10-ies pasiūlymus pateikusių savivaldybių.
„Šiemet mūsų sumanymas buvo Europos dieną švęsti ne Europos kultūros sostine paskelbtame Vilniuje, bet kitame šalies mieste, kuriam rūpi naujovės ir kūrybiškumas“, – teigė J.Vilčinskas.
Olimpinę mylią aplink Senvagę kartu su panevėžiečiais šventėje nubėgęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas Europos Sąjungą pavadino Lietuvos gelbėjimosi liemene.
„Lietuva – prekiautojų šalis. Praėjusiais metais Lietuva užsienio rinkoms pardavė 150 mlrd. Lt vertės prekių, iš jų 73 mlrd. – Europos Sąjungos rinkai. Manau, su Europos Sąjungos pagalba Lietuva žymiai greičiau iškops iš ekonominio nuosmukio. Mums būtina ruoštis euro įvedimui – svarbiausiam ekonominio stabilumo garantui“, – pabrėžė V.Ušackas.