Vos per pusantrų metų baigta Panevėžio universalios arenos statyba ant miesto Savivaldybės pečių užkrovė didesnę nei šešių milijonų litų skolos naštą. Tikėjęsi, kad atsiskaityti su areną stačiusiu Panevėžio statybos trestu padės Vyriausybė, Savivaldybės galvos praleido atsiskaitymo už darbus terminą ir dabar ieško būdų skolai padengti.
Miesto meras Povilas Vadopolas su prašymu skirti lėšų skoloms apmokėti kreipėsi į Finansų, Ūkio ministerijas, Seimo Biudžeto ir Finansų komitetą, tačiau iš visų institucijų atėjo atsakymai, kad pinigų duoti jos neturi galimybės, o miesto Savivaldybei siūloma skolas padengti.
„Arena svarbi ne tik miestui, tai nacionalinės reikšmės objektas, todėl manome, kad užkrauti skolą tik ant mūsų pečių nevisiškai sąžininga, – mano miesto Savivaldybės administracijos direktorius Stasys Karčinskas. – Ir iš dabartinės, ir ir prieš tai dirbusios Vyriausybės buvome sulaukę pažadų rasti pinigų skolai padengti. Deja, dabar visa skola lieka užmesta ant Savivaldybės pečių. Tiesa, visiškai peikti Vyriausybės negalima, arenos statybos skoloms padengti ji skyrė 1,8 milijono litų.“
S.Karčinskas tikino, kad skolinimosi limitą miesto Savivaldybė dar turi didelį. „Nesame prasiskolinę“, – tvirtino administracijos direktorius.
Bankai – nebe geranoriški
Finansų ir ekonomikos komitetas sprendė, ar klausimą dėl paskolos teikti svarstyti Tarybai, ar atmesti. Vidmantas Urbonas sakė esantis griežtai prieš tokios paskolos ėmimą.
„Kodėl visi turi kentėti dėl to, kad kažkam pakilo noras tą skolą grąžinti? – pasipiktino V.Urbonas. – Ar geriau atimti lėšas iš mokyklų, darželių ir atiduoti jas už arenos statybą? Arena yra nacionalinės svarbos objektas, o mero reikalas – važiuoti į Vyriausybę, ministerijas ir pinigų gauti.“
Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Mykolas Buzys paaiškino, kad tokie mero vizitai jau buvo daryti, tačiau Savivaldybei pasiūlyta lėšų ieškoti pačiai.
„Deja, bankai jau nebėra tokie geranoriški, kaip prieš porą metų“, – pakomentavo Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Visvaldas Matkevičius.
„Tvarkietis“ Tomas Tarulis panūdo išsiaiškinti, ar nebūtų pigiau laukti metus ir mokėti delspinigius trestui, negu imti paskolą ir atidavinėti palūkanas.
„Iš ko mes mokėsime teismo išlaidas? – pasipiktino M.Buzys. – Pagalvokite ir apie Statybos tresto situaciją, jiems tie šeši milijonai yra svari suma, daug reiškianti ir kalbant apie darbo vietų išsaugojimą.“
Ar imti paskolą ir atsiskaityti už arenos statybą, spręs miesto Taryba.
Tikisi sąmoningumo
Miesto politikų svarstymai gerokai nustebino Panevėžio statybos tresto generalinį direktorių Dalių Gesevičių. „Nesame bankas, kuris skolina pinigus už tam tikras palūkanas. Tuos šešis milijonus mes užsidirbome ir norime juos gauti“, – kalbėjo D.Gesevičius. Pasak jo , normalioje valstybėje politikai neturėtų svarstyti, ar mokėti skolą, ar ieškoti būdų nuo jos išsisukti. „Tikiuosi, kad politikai sugebės situaciją įvertinti teisingai ir ras būdų skolai grąžinti“, – neslėpė D.Gesevičius.
Skolinsis daugiau
Miesto Savivaldybę slegia ir kitų skolų našta. Šiais metais ilgalaikėms paskoloms grąžinti ir įsipareigojimams vykdyti reikia daugiau nei 11 milijonų litų, o šių metų biudžete tam skirta tik kiek daugiau nei 4 milijonai litų.
Su bankų vadovais susitikę miesto Savivaldybės administracijos vadovai išgirdo, kad paskolų grąžinimas atidedamas tik laikinai ir iki metų pabaigos jas reikės grąžinti.
Šiais metais „Swedbank“, AB reikia grąžinti 2061,4 tūkst. litų paskolą, paimtą žemei įsigyti Logistikos centro kūrimo reikmėms, 400 tūkst. litų – projektui „Panevėžio universalios sporto arenos įkūrimas“ vykdyti.
AB SEB bankui 1600 tūkst. litų projektui „Panevėžio universalios sporto arenos įkūrimas“ vykdyti.
2008 m. 3107,5 tūkst. Lt skolą už I pusmečio šilumos energiją AB „Panevėžio energija“ perdavė AB PAREX bankui. Pagal pasirašytą faktoringo sutartį Savivaldybė turi grąžinti bankui lėšas iki 2009 m. rugsėjo 1 d. Savivaldybės biudžete skirta 1553,6 tūkst. litų. Taigi paskoloms grąžinti papildomai reikia 5615,3 tūkst. litų.
AB „DnB Nord“ bankas sutiko atidėti 1312,9 tūkst. litų paskolą, skirtą „Žemynos“ vidurinės mokyklos rekonstrukcijai, kitų žemės sklypų detaliesiems planams parengti, kadastriniams matavimams atlikti ir teismų sprendimams vykdyti.