Kaip trečiadienį spaudos konferencijoje sakė A. Burneikienė, siūlyti vienodą pensinį amžių paskatino darbuotojų nepasitenkinimas dėl esamo skirtumo. Dabar moterys į pensiją išleidžiamos sulaukusios 60, o vyrai – 62,5 metų.
Anot kontrolierės, kiekviename seminare apie lygias galimybes moterims kyla klausimas, kodėl jos, dar būdamos pajėgios dirbti, turėdamos pakankamą kompetenciją ir norėdamos išlaikyti šeimą, išvaromos iš darbo rinkos.
Savo ruožtu vyrai skundžiasi, kad nors jie dažniau serga įvairiomis sunkiomis ligomis ir gyvena vidutiniškai trumpiau, pensijos turi laukti ilgiau. Pavyzdžiui, kaimo vietovėse vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumas siekia 14 metų. „Žinant, kad Lietuvoje kaime gyvena daug žmonių, tokie skaičiai nedžiugina“, - kalbėjo A. Burneikienė.
Ji pripažino, kad ES direktyva dėl moterų ir vyrų lygybės įvairiose srityse neįpareigoja valstybių griežtai laikytis pensinio amžiaus suvienodinimo, tačiau šiuo klausimu buvo ne kartą pasisakyta.
Pavyzdžiui, Europos Teisingumo Teismas (ETT), nagrinėdamas bylą prieš Graikiją, nurodė, kad šios šalies praktika, išskiriant vyrų ir moterų pensinį amžių, prieštarauja ES teisenai ir rekomendavo tokį skirtumą panaikinti.
Kadangi pensija traktuojama kaip užmokestis už darbą, skirtingas pensinis amžius esą pažeidžia vienodo užmokesčio principą. Anot ETT, kiekviena ES narė turi užtikrinti, kad visais darbo užmokesčio aspektais, įskaitant pensiją, vyrai ir moterys būtų traktuojami vienodai.
Kitoje byloje iškėlusi klausimą, kodėl negalima vertinti ankstesnio moterų pensinio amžiaus kaip pozityvios diskriminacijos, taip atlyginant joms už vaikų gimdymą, jų priežiūrą namie, ETT atsakė neigiamai, nes tai nepadeda užtikrinti geresnės moterų padėties darbinėje veikloje.
Lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga prasidėjus krizei vis dažniau sulaukia skundų, kad įvairiose įstaigose ir įmonėse, atleidžiant darbuotojus, moterys dažniau praranda garantijas išlaikyti darbą, nes anksčiau įgyja teisę į pensiją.
Be to, pažymėjo A. Burneikienė, pensinio amžiaus žmonės prekių ir paslaugų sferoje traktuojami kitaip nei jaunesni. Bankai, išperkamosios nuomos bendrovės esą kur kas palankiau žiūri į asmenis, dar nesulaukusius pensinio amžiaus.
M. Varaškos tikinimu, Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių, kurioje nustatytas skirtingas pensinis amžius. Jis įžvelgė ir galimą Konstitucijos pažeidimą. Pagrindiniame šalies įstatyme nurodyta: „Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“
Todėl M. Varaška kartu su frakcijos kolegomis pasiūlė laipsniškai pereiti prie vienodo pensinio amžiaus. Pagal projektą, iki 2011 m. galiotų dabartinis senatvės pensijos amžius, tada jis būtų suvienodintas iki 61 metų. Nuo 2014 m. sausio 1 d. į pensiją tiek vyrai, tiek moterys išeitų sulaukę 62-ejų.
Kaip spaudos konferencijoje teigė TPP frakcijos seniūnas Laimontas Dinius, kitų valdančiųjų partijų atstovai siūlymą vienodinti pensinį amžių iš esmės vertina palankiai, nesutariama tik dėl amžiaus ribos.
Kai kuriose ES šalių gyventojai į pensiją išeina ir 66 metų. Tiek konservatorių-krikdemų, tiek socdemų atstovai esą siūlė iš karto nustatyti didesnį vienodą pensinį amžių – 64-66 metų, taip sutaupant „Sodros“ lėšų. TPP norėtų, kad pensinio amžiaus riba būtų kuo žemesnė.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė nuo 2000-ųjų iki 2007-ųjų nuosekliai mažėjo nuo 66,8 iki 64,9 metų, moterų – nuo 77,5 iki 77,1 metų. Todėl, anot L. Diniaus, bent jau vyrams nustatyti didesnį pensinį amžių būtų nelogiška.