"Mes tikrai galime ir privalome sudaryti sąlygas ligoninėse dirbti kapelionams, tačiau įdarbinti juos kaip etatinius medicinos įstaigų darbuotojus draudžia įstatymai", - tvirtino jis.
Politikas įsitikinęs, kad kapelionams už darbą ligoninėse turėtų sumokėti Bažnyčia.
Daugelyje šalies ligoninių nuolat dirba dvasininkai, kai kur įrengtos koplyčios arba maldos kambariai. Keletas šalies gydymo įstaigų dvasininkams atsilygina.
Kelerius metus Vilniaus universiteto Onkologijos instituto ligonius lankantis kapelionas Sigitas Grigas yra etatinis šios įstaigos darbuotojas. Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) trečius metus dirbantis kapelionas Mindaugas Bukštys, kaip ir visi medikai, taip pat gauna algą.
Tuo metu sostinės Santariškių klinikos kelerius metus ligonius lankančio ir čia įrengtoje koplyčioje mišias aukojančio kunigo Jono Ulicko dar neįdarbino.
"Jis nėra mūsų darbuotojas, o algą, matyt, jam moka Bažnyčia arba jis pragyvena iš aukų, kurias susirenka iš tikinčiųjų ligoninėje", - sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų direktorė valdymui Jūratė Karvelienė.
Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius Gintaras Grušas tikino, kad kalbant apie kapelionų darbą ligoninėse reikėtų žvelgti plačiau.
"Atlyginimai - tik dalis sutarčių tarp Šventojo Sosto ir Lietuvos punktų. Dabar svarbiau garantuoti pastoracinę globą ir sielovadą visose ligoninėse. To mūsų šalyje dar stinga", - sakė jis.
Pasak monsinjoro, šiuo metu kapelionai turi sąlygas nuolat dirbti tik didžiosiose ligoninėse.
G.Grušas prisipažino girdėjęs, kad kai kurios ligoninės dvasininkams moka minimalius atlyginimus: "Kiek žinau, dėl algų dažniausiai būna susitarimas tarp vietos vyskupo, kapeliono ir ligoninių vadovų".
A.Čaplikas, išgirdęs, kad kai kurios ligoninės nepaiso įstatymų ir Valstybės kontrolės nurodymų, žadėjo siekti, kad Vyriausybėje būtų sudaryta darbo grupė kapelionų statusui ligoninėse nustatyti.