Vyrų per prievartą nevarys
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys, dalyvaudamas Lietuvos radijo laidoje, išreiškė liūdesį, kad yra moterų, kurios nesuvokia, kaip svarbu pirmuosius metus būti su vaiku. Taip jis reagavo į vienos klausytojos skambutį, kuri išreiškė poziciją, kad jokia rimta specialistė negali sau leisti tokiam ilgam laikui „iškristi“ iš darbo rinkos. Jis paragino susimąstyti, kad nėra nieko prasmingiau už pasiaukojimą šeimai.
Anot ministro patarėjos Jolantos Ramonienės, iš tiesų nėra taip, kad moteris yra uždaroma namuose ir nebeturi jokių teisių. Pas mus įtvirtinta moters teisė pasirinkti. Vaiko priežiūros atostogos – tik viena iš galimybių. Kita vertus pašnekovė sutiko, kad šiuo metu tai vienintelė galimybė, kurią pasirinkusi moteris nenukenčia finansiškai.
„Tačiau mūsų ministerija gali tik saugoti dviejų metų motinystės atostogas. Greta to reikia, kad būtų daugiau ugdymo įstaigų, kad šeimos iš tiesų turėtų sąlygas pasirinkti – augint vaiką namuose ar atiduoti į ugdymo įstaigą. Bet tai jau kompleksiniai Vyriausybės uždaviniai.
Šiuo metu yra išreikštas dėmesys ikimokykliniam ugdymui, tačiau tai nepasidaro tuoj pat. Jei dabar, krizės metu, ir atostogas sumažintume, moteris visai į keblią padėtį pastatytume. Palikime garantijas bent vienoje vietoje ir stiprinkime kitas. Antraip padidinsime bedarbių gretas. Apie kokius prioritetus tuomet kalbėti?“ – teigė pašnekovė.
Ilgiausią Europoje jų trukmę J. Ramonienė įvardijo kaip šiuolaikiškiausias požiūris Europoje. „Visi dokumentai, kuriuos žadama ES priimti, siekia kuo labiau saugoti motinystę. Pavyzdžiui, žadama didinti nėščiųjų apsaugą, kad moteris nedirbtų vos ne iki gimdymo. Moteriai negalima atimti motinystės džiaugsmo. Ji nėra vertinga tik dėl to, kiek ji dirba, nors tik tai visuomenėje labiausiai matoma“, - įsitikinusi pašnekovė.
Anot jos, pirmiausiai ministerija siekia suteikti šeimoms sąlygas pasirinkti – pagal vertybes ar atsižvelgiant į finansinę padėtį. Vis dėlto skandinaviškas šeimos modelis, kai įvedama netgi privaloma tėčio kvota, jos manymu, Lietuvai nėra priimtinas.
„Mes stengiamės informuoti šeimas, apie tai, kas yra svarbu, tuo pačiu ir apie tėvystę – kad ji graži ir vyriška. Tėtis vaikams yra be galo reikalingas. Taigi tėvų vaidmenį reikia stiprinti. Tačiau privalomos tėčio kvotos neketiname įvesti. Viena vertus, pirmiausia reikia švietimo šioje srityje.
Jei versime vyrus eiti vaiko priežiūros atostogų privalomai, susilauksime neigiamos reakcijos. Kita vertus, būtina išsaugoti vaiko teisę į motinos pieną. Juk niekas neneigs, kad vaikui tai pats geriausias maistas. Jeigu moteris gali maitinti, manau, kad ji logiškai pasiliks namie. Kaip elgtis toliau – jau šeimos pasirinkimas“, - sakė J. Ramonienė.
Ministro patarėja patikino, kad dėl šios priežasties vyrai specialiai nebus skatinami eiti motinystės/tėvystės atostogų. Anksčiau ministerijoje keletą metų buvo įgyvendinamas projektas, kuriuo siekta, kad vyrai permąstytų savo indėlį į šeimą bei vaiko priežiūrą, netgi buvo renkamos istorijos vyrų, kurie puikiai jaučiasi vaiko priežiūros atostogose.
Tėvystės atostogos mažina skyrybų riziką
Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė anksčiau teigė, kad mūsų vyrams pradėjus aktyviau naudotis tėvystės atostogų teise, laimėtų visi – tiek vyrai, tiek moterys ir jų vaikai, tiek šeima, darbdaviai ir visuomenė. Atliktas tyrimas Švedijoje parodė, kad tėvystės atostogos mažina skyrybų riziką. Moteris mažiau atitrūksta nuo darbo ir nepraranda kvalifikacijos motinystės atostogų metu. Sumažėjusių skyrybų skaičius bei sutrumpėjęs moterų atotrūkio nuo darbo laikas teigiamai veikia visuomenę.
Pasak kontrolierės, kai vaikus augina abu tėvai, moteris sulaukia paramos ir pripažinimo, o vyras nesijaučia atsietas nuo savo šeimos – šitaip subalansuotas moters ir vyro dalyvavimas profesiniame ir šeimos gyvenime padeda visuomenei išvengti daugelio socialinių problemų.
Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovės Margaritos Jankauskaitės teigimu, dabartinė šeimos politika orientuota į 20-to amžiaus pradžią. Tačiau kai ekonominė situacija – liberali, o paslaugų sfera – nesutvarkyta, problemos garantuotos.
„Jau ne tik išmėginta, bet įrodyta, kad moterų ir vyrų lygybė darbo rinkai turi teigiamą poveikį. Tačiau norint tai suvokti, būtina atsikratyti patriarchalinio mąstymo. Pas mus dar vyrauja požiūris: negi versime vyrą prižiūrėti vaikus? Geriau keliems metams namuose įkalinsime moteris. Ar vyro fiziologija apsiverstų aukštyn kojom?“ - svarstė pašnekovė.
Esą visai įmanoma, kad vaiko priežiūros atostogos pakeistų ir liūdną statistiką, pagal kurią Lietuvos vyrai gyvena trumpiausiai ES. Moterys, kurios įpratusios rūpintis vaiku, geriau suvokia, kad privalo pasirūpinti ir savimi. Šį pojūtį esą sveika patirti ir vyrams, kurie labai dažnai „susidegina“ darbe ir praranda šeimą.
Anot M. Jankauskaitės, Europoje vis aktyviau kalbama apie tai, kad padėtį išspręstų įvesta tėvo kvota. Etalonu šioje srityje laikoma Islandija. Čia vaiko priežiūros atostogos skiriamos į tris dalis. Vienas trečdalis atostogų priklauso motinai, vienas trečdalis – tėvui, o vieną trečdalį tėvai gali dalintis, kaip nori. Be to, atostogomis naudotis galima labai lanksčiai. Pavyzdžiui, pusę dienos galima dirbti, o kitą pusę – prižiūrėti vaiką. Tuomet motinystės atostogos išsitęsia į ilgesnį laiką.
Šiuo metu Islandijoje motinystės (tėvystės) atostogos tęsiasi 9 mėnesius. Ateityje planuojama jas pratęsti iki 15, kadangi nuo tokio amžiaus vaikams atsiranda priežiūros paslaugos.
Apie būtinybę patvirtinti strategiją, kurios pagrindu Lietuvoje atsirastų kokybiškas darželių-lopšelių tinklas, specialistai kalbėjo dar prieš keletą metų, tačiau aiškumo nėra iki šiol.
Požiūris ėmė keistis praėjusio amžiaus vidury
Anot Marijos Aušrinės Pavilionienės, moterų visuomeniniai judėjimai moteriškosios ir vyriškosios lyties bei moters ir vyro socialinių vaidmenų suvokimą ėmė keistis dar 20-to amžiaus viduryje.
„Silpnosios“ ir „stipriosios“ lyties sampratas pakeitė lyčių lygybės idėja ir jos įteisinimas. Tradicinius moters vaidmenis šeimoje – žmonos, motinos, namų ūkio tvarkytojos, vaikų augintojos, šeimos narių slaugytojos – papildė išsilavinusios moters, savimi pasitikinčios, karjeros siekiančios, sugebančios derinti rūpesčius šeima ir saviraišką visuomenėje įvaizdžiai.
Tuo tarpu vyro tipiškus vaidmenis – šeimos išlaikytojo, praleidžiančio darbe, o ne šeimoje, didžiąją savo gyvenimo dalį, išplėtė nauji vyriškumo bruožai: tėvas ėmė skirti daugiau laiko šeimos nariams, aktyviau dalyvauti šeimos gyvenime, vaikų ugdyme.
Vyrai pripažino, jog tradiciškai pagal lytis skirstant namų ūkio priežiūros ir vaikų auklėjimo darbus, paliekant moteriai sunkiausias šeimos prievoles ir pareigas, tarp šeimos narių įsigali susvetimėjimas. Vyrai ėmė grįžti į šeimą auginti vaikų, skyrybų atveju siekti tėvo teisės vaiko priežiūrai ir auginimui, vaiko lankymui buvusios žmonos naujoje šeimoje. Tačiau iki šiol išlieka klaidingas supratimas, kad namų ir vaikų priežiūra yra tik moters pareiga.