Tačiau kruopos net ir skurde atsidūrusiems žmonėms jau nusibodo. Dalintojos pastebėjo, kad noriau nei kruopas, kuriomis pernai kai kurie net buvo pradėję šerti gyvulius, skurstantieji į krepšius kraunasi mėsos bei pieno konservus, cukrų. Klausia, kodėl pernai cukraus gaudavo du maišelius, o šiemet – jau tik po vieną. Jaunos šeimos teiraujasi manų kruopų.
„Palyginus su praėjusiais metais, produktų asortimentas žymiai platesnis. Mums jis neatrodo skurdus. Net makaronai vis kitokie – nudžiugino, kai po „kriauklelių“ daliname „ragelius“. Bet atsivalgo to paties ir sunkiai besiverčiantys. Kai kurie atėję sako, mes patys namuose turime susitaupę kruopų. Duokite aliejaus, cukraus, nes jų neišgalime nusipirkti“, – pasakojo produktus dalijančios savanorės. Taip yra todėl, kad pernai dar daugelis buvo pripratę geriau maitintis. Kiekvienam produktų tenka tikrai nemaži kiekiai. Jei šeimoje yra penki asmenys – tai išeina su pilnutėliais krepšiais.
Pagalbos nėra
Į dvigubai išaugusių intervencinių atsargų nepasiturintiems dalijimą Lietuvoje pasitelktos trys savanoriškos pagalbos organizacijos – „Raudonasis kryžius“, „Maisto bankas“ bei „Lietuvos Caritas“. Produktus išdalyti padeda ir kaimų seniūnijos. Vienur talkininkų gretos didesnės, kitur, kaip Suvalkijoje, kuklesnės – čia dalija „Caritas“ savanoriai. Produktai telkiami keliuose sandėliuose Marijampolėje bei Šakiuose. Didžiausia bėda, pasak savanorių, kai atvyksta didžiulis furgonas ir tenka pačioms viską greitai sutampyti į saugyklas. Pernai, anot jų, padėdavo kareiviai, šiemet, kai dalijamų produktų kiekiai padvigubėjo, neliko nei krovikų. Kovą buvo gautas rekordinis maisto produktų kiekis – per 12 tonų, kurias į sandėlį teko susinešti trims moterims.
Kroviniai su produktais atriedės dar keturis kartus, nes maisto dalijimas baigsis tik lapkritį. Savanorės stebisi, kaip tokio sunkaus darbo iš anksto neapgalvojo intervencinių produktų dalijimą reguliuojanti Žemės ūkio ministerija. Tuo tarpu ministerija tikina, kad paramos nepasiturintiems programą vykdo pasitelkdami Socialinės apsaugos ir darbo bei Vidaus reikalų ministerijas, savivaldybes, paruošia sandėlius maisto prekėms ir pagal galimybes talkina labdaros organizacijoms.
Netrykšta noru padirbėti
Pagalbą iš intervencinių atsargų gauna valstybės remiamos šeimos, kai vienam asmeniui per mėnesį pragyvenimui tenka mažiau nei 525 litai. Manoma, kad antrame metų ketvirtyje tokių šeimų Lietuvoje gali dar padaugėti. Nepasiturintieji ateina tik atsiimti to, kas jiems priklauso, o patys prisidėti savanoryste nesusigundo.
„Geriausia būtų organizuoti talkas tų, kurie dar darbingi ir gauna šiuos produktus“, –svarstė į keblią padėtį patekusios „Caritas“ savanorės, dalijančiuos skurstantiems produktus bei lavinančios auklėtinius čia pat esančiame Vaiko dienos centre.
Marijampolės šv. arkangelo Mykolo parapijos „Caritas“ reikalų vedėja Stasė Požarskienė sakė ne kartą prašiusi jaunų vyrų pagelbėti, tačiau šie prašymui liko abejingi – tik pasiėmė tai, kas jiems priklausė. „Gal iš darbo biržos žmonių ateitų, bet norės, kad už sunkų darbą būtų atsilyginama. Tačiau kuo?“, – retoriškai klausė S. Požarskienė.