N. Oželytės teigimu, malonės prašymai nagrinėjami "mechaniškai", o prezidento vadovaujama Malonės komisija, kaip tvirtina parlamentarė, priima sprendimus, nežinodama tikrųjų aplinkybių ir nesusipažinusi su malonės prašymų autoriais.
"Aš nemanyčiau, kad į mėnesį turėtų būti išnagrinėjama po 100-120 bylų. Tai galėtų būti vienas ar du žmonės į metus, nes turi įvykti kažkas ypatinga žmogaus gyvenime, kad jis galėtų kreiptis prašyti malonės", sakė ji.
N. Oželytė mano, kad dabar nėra "jokių priežasčių bei kriterijų, kad būtų atmestas malonės prašymas".
Ji informavo įregistravusi "pakankamai griežtą" Malonės įstatymo projektą, nes, pasak parlamentarės, "malonė turi būti išskirtinis atvejis".
N. Oželytė siūlo reikalauti, kad, prašydamas malonės, nuteistasis turėtų nukentėjusiojo pritarimą suteikti malonę, o jeigu jo nėra gyvo - jo šeimos narių pritarimą.
Parlamentarės siūlymu, teigiamam malonės komisijos sprendimui įtakos turėtų tokios aplinkybės, kaip nesunkaus nusikaltimo padarymas, padarytos žalos atlyginimas, didesnės bausmės dalies atlikimas, garantijos, kad išleidus į laisvę, jis turės būstą ir pragyvenimo šaltinį.
Projekte siūloma netaikyti malonės dėl lygtinės bausmės ar dėl tokios, kurios vykdymas atidėtas.
Pasak N. Oželytės, šiame įstatyme nelieka vietos ir tarpininkavimui, nes surinkti dokumentai "turės pasakyti viską apie žmogų".