Kaip pirmadienį DELFI sakė Ignalinos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Alfredas Bacys, kunigui yra pareikštas įtarimas dalyvavus Lietuvos gyventojų genocide. J. Bulkos pavardė figūruoja mažiausiai keliuose bylos epizoduose.

„Ne kartą kreipėmės teisinės pagalbos į Baltarusijos prokurorus, bet šie pagalbos nesuteikė, nes tai esą prieštarauja jų įstatymams“, - pasakojo pašnekovas.

Teismas dvasininkui skyrė kardomąją priemonę – suėmimą, todėl jei jis atvyktų į kurią nors Europos Sąjungos šalį, atsidurtų pareigūnų rankose.

„Viskas neteisinga. Kovojau su piktnaudžiavimu alkoholiu, o dabar jie man bando pripaišyti politinę bylą“, - pirmadienį J. Bulka teigė „Interfax“. Jis teigė žinąs, „iš kur sklinda ši propaganda“.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) tinklalapyje rašoma, kad J. Bulka gimė 1925 m. Švenčionėlių r. Ripaičių k. ūkininkų šeimoje. Baigė 7 klases.

Į ginkluotą antisovietinį pogrindį įsitraukė 1944 m. (buvo partizanų rėmėjas, vėliau – ryšininkas) ir partizanavo iki 1951 m. kovo 19 d., kai buvo suimtas. Tuo metu jis ėjo Vytauto partizanų apygardos štabo įgaliotinio ryšiams pareigas, turėjo slapyvardį Skrajūnas.

Suimtas esą iš karto sutiko bendradarbiauti su saugumu ir buvo užverbuotas agentūriniu slapyvardžiu Bimba. Su MGB bendradarbiavo iki 1961 m., nuo bendradarbiavimo atleistas kaip praradęs ryšius.

1952 m. jis tapo Lietuvos MGB 2-N valdybos 1-ojo skyriaus 1-ojo poskyrio viršininko vyr. ltn. Valentino Dombrovskij pavaduotoju. Buvo laikytas vienu perspektyviausių vidaus agentų.

1951-1952 m. J. Bulka kartu su keliais kitais užverbuotais buvusiais partizanų vadais buvo panaudotas „legenduojant“ Šiaurės rytų Lietuvos srities ir „Vytauto“ apygardos štabus. Kitąmet šie štabai ir smulkesnės partizanų formuotės buvo sunaikinti. „Bimbai“ asmeniškai talkinant iki 1953 m. gegužės vidurio esą buvo suimta ir sunaikinta maždaug 45 partizanų.

Tuo metu tinklalapyje blagovest-info.ru cituojamas lietuvių istorikas Laimonas Abarius tikino, esą ant J. Bulkos, tuo metu – pasauliečio, sąžinės guli 56 žmonių, įduotų sovietų valdžiai, mirtys.

6-ajame deš. J. Bulka esą dirbo gamykloje Vilniuje, buvo vedęs. Katalikų šventiku jis tapo tik 9-ojo deš. pabaigoje Lenkijoje ir buvo paskirtas kunigauti į Baltarusiją, Vitebsko sritį. Anot vyskupo Veslavo Meringo, neturima beveik jokių dokumentų apie J. Bulką. Pasitvirtinus informacijai, kad senukas turėjo žmoną ar yra kaltas dėl sunkių nusikaltimų, būtų svarstomas klausimas dėl jo įšventinimo anuliavimo.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, J. Bulka dalyvavo partizanų, vadintų „miško broliais“ ir kovojusių su sovietų valdžia, veikloje. Teigiama, esą jie galėjo nužudyti 19 tūkst. žmonių. Kai kurie istorikai „miško brolius“ apibūdina kaip pronacistinį judėjimą.

LGGRTC tinklalapyje išvardyta nemažai J. Bulkai inkriminuojamų veiksmų.

„MGB-KGB agentai smogikai suvaidino itin svarbų vaidmenį galutinai sunaikinant ginkluotą rezistenciją Lietuvoje. Jie buvo verbuojami iš suimtųjų laisvės kovotojų ir patys naikino ne tik buvusius bendražygius, bet ir civilius žmones. Civilius paprastai žudydavo siekdami sunaikinti galimus liudytojus ir taip „pridengti“ specialiąsias saugumo operacijas. Šiems nusikaltimams netaikomas senaties terminas, tačiau, kaip rodo praktika, realiai nuteisti tokių nusikaltėlių nepavyksta“, - teigiama interneto svetainėje.

2003 m. Lietuvos televizijos laidoje „Panorama" nuskambėjo telefoninio pokalbio su dvasininku ištraukos. Išklausius nemontuotą įrašą esą „susidaro nuomonė, kad J. Bulka, nors ir išsisukinėdamas, netiesiogiai patvirtino turėjęs ryšių su sovietų saugumu. Agentas teigė nieko neišdavęs, o partizanai į emgėbistų rankas patys pakliūdavę dėl girtuoklystės“.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka yra apdovanojęs kunigą Pranciškaus Skorinos medaliu „už ilgametę didvyrišką veiklą stiprinant dvasines vertybes ir propaguojant sveiką gyvenimo būdą“.

Beje, prieš keletą metų J. Bulka, jau tuo metu ieškotas kaip liudytojas MGB veiklos byloje, palaimino keturis tuometinius Seimo narius, apsilankiusius Baltarusijoje.