Klebonas baudų nemoka
Verbų sekmadienį, kol vieni meldė Dievo palaimos, kiti į Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią susirinkę tikintieji skubėjo apžiūrėti šventoriuje ant policijos automobilio išrikiuotus greičio, alkoholio matuoklius, priverstiniam stabdymui naudojamus „ežius“ ar pasivartyti eismo įvykį imituojančiame automobilyje.
„Mes patys šiek tiek abejojom dėl tokio renginio Verbų sekmadienį, kad nesukeltume pasipiktinimo. Bet žmonės su šypsena prieina, domisi, gal kokių dovanų daliname“, – aidint už eismo dalyvius laikomų šv.Mišių giesmėms tvirtino Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro specialistas Tomas Grimaliauskas.
Saugaus eismo diena bažnyčioje minima antrąkart. Tačiau pernai apsiribota pareigūnų technikos pristatymu už šventoriaus vartų – prie parapijos namų.
„Neklausinėjau, kokie po to buvo atsiliepimai. Tiesiog norime, kad žmonės policijos nebijotų“, – aiškino Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas, policijos kapelionas Petras Baniulis.
Paklaustas, ar save laiko pavyzdingu eismo dalyviu, dvasininkas pajuokavo: kas be nuodėmės – tegul meta į mane akmenį. „Bet nepagautas – ne vagis“, – pridūrė klebonas.
Nors, anot P.Baniulio, nuo pareigūnų dėmesio dvasininkų luomas neapsaugo, tačiau kunigas tikina nepamenąs, kad būtų tekę baudą už nusižengimą sumokėti.
„Pastabdo policija, pastabdo. Prieš keturis mėnesius net į alkoholio matuoklį pūsti teko, matyt, įtartinai atrodžiau“, – „Sekundei“ pasakojo klebonas. Pro šventoriaus vartus įžengę tikintieji stebėjosi išvydę išrikiuotą techniką, tačiau piktintis neskubėjo.
„Gal ir teisingai daro. Visuomenei reikia daugiau informacijos apie policijos darbą, o į bažnyčią kaip tik ir susirenka daugiausia žmonių. Ir pasimels, ir pasižiūrės. Reikia pratintis prie naujovių. Manęs tikrai tas nepiktina“, – tvirtino į šv. Mišias su šeima atėjusi Stasė.
Prieigas užėmė prekybininkai
Šventorių užleidę policijai prekybininkai prieigas pavertė kone mažąja Kaziuko muge. Pakeliui į bažnyčią dažnas rinkosi žaliuojančiose kadagių krūvose gražesnę šakelę. Nykstantį, į Raudonąją knygą įrašytą augalą pardavinėję vaikai tikino kadagio prisiskynę močiučių soduose. Kiek mokėti už šakelę, visus metus namus saugiosiančią nuo perkūno, pasėlius – nuo ledų ir graužikų, o užklupus ligai padėsiančią pasveikti, mažieji verslininkai paliko spręsti pačių pirkėjų sąžinei.
Tik negalinčiam apsispręsti, kiek sumokėti vaikui, kad nepasirodytum šykštus ar per daug dosnus, pardavėjai patys pakuždėdavo kainą – nuo 20 centų iki 1,5 lito. Iš bažnyčios išėję žmonės būriavosi prie ties šventoriaus vartais išrikiuotų prekystalių, nukrautų kermošiniais saldainiais, iš degtukų suklijuotais suvenyrais, kiniškais niekučiais ir netgi paveikslais.
Vienas kitas pasibaigus šv.Mišioms skubėjo pašventinta verbos šakele suduoti kaimynui ir ištarti magišką palinkėjimą: „Ne aš plaku, verba plaka. Tol plaks, kol sulūš. Po savaitės Velykos – linkiu sveikatos jų sulaukti“.
Meldė sveikatos ir centų
Ne pinigų, ne finansinės krizės pabaigos, netgi ne proto ar geros širdies politikams, o sveikatos Verbų sekmadienio maldose Dievo prašė tikintieji. „Meldžiu tik sveikatos ir Dievo palaimos. Sunkmetį pajutau tiek, kiek pabrango vaistai“, – prisipažino panevėžietė Valerija.
Stiprybės dvasiai ir Dievo malonės artimiesiems meldė kelias sudėtingas operacijas ištvėrusi ramentu pasiramsčiuojanti Vilė.
„Prašau, kad Dievas pasigailėtų manęs. Labai sunki mano padėtis dabar. Turiu neįgalią dukrą, 92 metų motiną ant patalo slaugau. Dieną ir naktį, ir autobuse, ir gatvėje meldžiu Dievo ir prašau stiprybės sau. Meldžiuosi ir už savo nuodėmes, kaltes ir nusidėjimus, prašau, kad jie nekristų ant mano vaikų, mano anūkų. Ateina laikas, kai suvoki savo kaltumą ir supranti, kad Dievas už mus kentėjo visiškai nekaltas, o mes visi esame kalti“, – sielvarto kupinu balsu kalbėjo Vilė.
Tuo tarpu prie šventoriaus vartų klūpantis elgeta vilties kupinomis akimis žvelgė į praeivius laukdamas į skardinę įkrentančių monetų. Vyriškis graudeno likęs be pragyvenimo šaltinio, o Darbo birža nežinia kodėl jam nė cento nemokanti.
„Duonos pirksiu. Nieko daugiau“, – tikino 44-erių vyras, skubiai į kišenę brukdamas paaukotus porą litų, kad skardinėje liktų tik menkaverčiai balti centai. Sekmadieniais prie bažnyčios elgeta sako surenkantis apie 10 litų.
Kad paaukotuosius išleis tik duonai, abejonių sukelia vyriškio veidu žliaugiantis prakaitas ir alkoholio tvaikas.
„Raginu visus ateiti išpažinties, sutikti Velykas prisikėlus iš savo ydų, netobulumo, kaip kad Kristus prisikėlė Velykų rytą. Dabar išgyvename sunkų metą, bet gyvenimas nestovi vietoje, praeis ir tie sunkumai. Svarbu, kad mes pakiltume ne tik materialiai, bet ir dvasiškai“, – kviečia Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Petras Baniulis.