Kalėjimų departamento vadovas Saulius Vitkūnas teigė, kad pakeitus Bausmių vykdymo kodeksą būtų nustatytas ir terminas, iki kurio turėtų būti parengtos mokėjimo taisyklės.

„Nereikia suprasti, kad visi nuteistieji laisvės atėmimo vietose turės mokėti už elektros energiją. Mokestį siūloma įvesti tik už nuteistųjų nuosavų elektros prietaisų sunaudotą elektrą. Pavyzdžiui, už poilsio kambaryje esančio televizoriaus sunaudotą elektros energiją nuteistiesiems mokėti nereikės“, – patvirtino S.Vitkūnas.

Kalėjimų departamento pareigūnai informavo, kad mokesčio dydis bus skaičiuojamas pagal elektros prietaiso galingumą, jo naudojimo trukmę ir elektros energijos tarifą. Už būtiniausius prietaisus – radijo imtuvą, barzdaskutę, plaukų džiovintuvą siūloma mokesčio neimti. O už kitus, preliminariais skaičiavimais, mokestis per mėnesį galėtų būti nuo 2 iki 15 litų.

Išmokys taupyti

Pirminiais Kalėjimų departamento atstovų skaičiavimais, per metus kaliniai už elektrą turėtų sumokėti apie 400 tūkstančių litų. Jų teigimu, mokestis už elektrą neturintiems pajamų ir lėšų nuteistiesiems gali būti išskaičiuojamas iš laisvės atėmimo įstaigai išlaikyti skirtų lėšų mokamos piniginės išmokos, be to, nuteistieji turi teisę gauti pinigines perlaidas. Esą savi elektriniai buitiniai prietaisai kaliniams nėra būtinybė, nes visą išlaikymą užtikrina valstybė. Todėl už grotų sėdintysis turi pats apsispręsti, ar gavus mėnesinę išmoką pirkti cigarečių ir saldainių, ar turėti nuosavą televizorių.

Skaičiavimai, kiek maždaug kalinių sumokėtas mokestis galėtų padengti bendrą už elektrą įkalinimo įstaigose išrašomą sąskaitą, atlikti nebuvo. Pasak Kalėjimų departamento atstovų, toks tikslas nėra pagrindinis.

„Visų pirma, tuo siekiama nuteistuosius mokyti derinti savo pajamas ir išlaidas, taupyti elektros energiją. Antra – sumažinti laisvės atėmimo vietose pasenusių, neekonomiškų, neretai nesaugių naudoti buitinių elektros prietaisų kiekį. Daugėjant tokių prietaisų laisvės atėmimo vietose, yra realus pavojus kilti gaisrams, kadangi elektros instaliacija nepritaikyta tokiems krūviams“, – informavo Kalėjimų departamento vadovas.

S.Vitkūno teigimu, jei daugiau nebus mažinami asignavimai laisvės atėmimo vietų išlaikymo išlaidoms, skolų už elektros energiją neturėtų būti net ir neįvedus planuojamo mokesčio kaliniams: „Kiekviena įkalinimo įstaiga yra parengusi taupymo programą ir numačiusi veiklos sritys, kur galima sutaupyti lėšų ir jas panaudoti atsiskaitymams už gyvybiškai svarbias komunalines paslaugas.“

Mokestis – simbolinis

Reikalauti, kad kaliniai padengtų vandens, šilumos išlaidas ar susimokėtų už visų reikmėms sunaudojamą elektros energiją, kol kas neplanuojama. Kalėjimų departamento atstovų tvirtinimu, įkalinimo įstaigų administracijos mano, kad elektros apmokestinimas yra teisingas siūlymas. Pasak jų, šio siūlymo iniciatyva ir kilo pačiose laisvės atėmimo vietose. Tačiau neabejojama, kad tokiais ketinimais nesidžiaugia nuteistieji.

„Tai natūralu, papildomais mokesčiais tikriausiai niekas niekada nėra patenkintas, nors ir suprantama, kad tie mokesčiai teisingi“, – sakė S.Vitkūnas.

„Sekundės“ kalbintas Panevėžio pataisos namų direktorius Edvardas Norvaišas patvirtino, kad net ir nedidelis mokestis už elektrą būtų labai naudingas: pagelbėtų laisvės netekusiesiems išmokti taupyti, atsisakyti nereikalingų buities prietaisų, atsakingai naudotis valstybės teikiamomis galimybėmis.

„Apskaičiavome, kad Pataisos namuose galėtume sutaupyti nuo 30 iki 40 procentų sunaudojamos elektros energijos, nes moterys turi daug savų buities prietaisų – virdulių, plaukų priežiūros ir modeliavimo priemonių, televizorių, kompiuterių, stalinių lempų. Kokių nors naujovių neieškome, toks mokestis yra užsienyje, viešbučiuose, dėl to konsultuotasi. Gal kaskart apskaičiuoti sunaudojamą elektros energiją ir būtų sudėtinga, bet mokestį galime įvesti simbolinį, ar kokį nors už prietaiso įjungimą“, – kalbėjo E.Norvaišas.