Diskusiją surengė ELSA Vilnius (Tarptautinės teisės studentų asociacijos Lietuvos nacionalinės grupės Vilniaus skyrius) ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas. Ji buvo šių metų Savaitės prieš rasizmą programos dalis.
Tinka abu pavadinimai, nenori tik neigiamo požiūrio
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vyr. specialistės Aistės Pangonytės teigimu, žodis „čigonai“ mūsų krašte atsirado su pačiu reiškiniu – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, kai atkeliavo šios etninės grupės. Šis pavadinimas fiksuojamas jau XVI a. raštuose.
„Romas“ esą yra ne tautovardis, o savivardis, kitaip tariant, žodis, kuriuo save vadina šios etninės grupės atstovai. Jis kilo iš kalbos, kurią romai atsinešė su savimi iš Indijos. Tačiau Lietuvoje pavadinimas „romai“ pradėtas vartoti palyginti neseniai. Kai kuriose kitose valstybėse romai patyrė didesnių ar mažesnių problemų, todėl valdžios pareikalavo vadinti juos kitaip, nei iki tol buvo įprasta.
Prieš beveik dešimtmetį romų atstovai kreipėsi į VLKK, klausdami, ar greta „čigono“ galėtų būti vartojamas žodis „romas“. „Jei pati tauta imasi iniciatyvos, reiškia norą, kad būtų vadinama taip, kaip nori, komisija tam neprieštaravo“, - prieš diskusiją transliuotame interviu teigė A. Pangonytė.
Tačiau ji pažymėjo, kad greta lieka ir tradicinis, keletą šimtmečių gyvavęs pavadinimas. „Kalboje žodis „čigonai“ yra neutralus. Negalima jam priskirti nei teigiamų, nei neigiamų atspalvių. Bet pagal grupės pageidavimą galima vadinti ir „romais“, - sakė kalbininkė.
Tautinių mažumų ir išeivijos departamento atstovė Gražina Sluško priminė, kad daugumos kitų tautų nevadiname taip, kaip jos pačios save vadina, – nei vokiečių, nei anglų.
Ne viena tarptautinė organizacija – Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga ir kitos – yra rekomendavusios vartoti būtent šį pavadinimą, jei pati tautinė grupė taip pageidauja. Žodis „romas“ pirmiau prigijo šalyse, kur stipresnės demokratijos ir socialinio teisingumo tradicijos.
„Mes patys save tarpusavyje vadiname „romais“, - diskusijoje teigė vienas iš Lietuvos romų bendruomenės lyderių Josifas Tyčina. – Bet mums nesvarbu, kaip vadins – čigonais ar romais. Svarbu, kad nebūtų suteikiamas neigiamas atspalvis.“
Darbdavys nustebo: „Argi gali dirbti čigonas?“
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėjas Deividas Velkas sutiko su nuomone, kad reikšmingas yra ne pavadinimas, o jo vartojimo kontekstas. Tačiau jis tvirtino, kad neigiamame kontekste vartojami abu žodžiai, nors „čigonas“ pasitaiko kur kas dažniau.
„Bet ir čečėnų, ir lenkų, ir rusų tautybė pabrėžiama, ypač kai kalbama apie kriminalinę situaciją ar panašų įvykį. Nepastebime ryškaus išskyrimo. Jei žmogus – ne lietuvis, jo tautybė pabrėžiama“, - kalbėjo ekspertas.
Jis spėjo, kad dar negreitai bus atsisakyta žodžio „čigonas“ – esą žiniasklaidos neįmanoma priversti neskelbti blogų žinių apie romus. „Žiniasklaidos vartojimą formuoja visuomenė. Reikėtų mokyti ir vienus, ir kitus“, - pažymėjo D. Velkas.
Jis teigė iš septynerių metų darbo prisimenantis vos porą romų skundų dėl žiniasklaidos pranešimų. Vienas skundas dėl garbės ir orumo įžeidimo buvo gautas šiemet, todėl tyrimas dar nebaigtas. Pirmą kartą romų atstovai skundėsi apskritai dėl jų bendruomenės menkinimo vienoje radijo laidoje. Ši laida buvo satyrinė, joje įvairios aktualijos buvo įvelkamos į neigiamą kontekstą, bet, anot D. Velko, net tokiu atveju galioja saviraiškos laisvė.
Gerokai daugiau skundų sulaukia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Jos patarėja Danguolė Grigolovičienė teigė, kad vien pernai buvo gauti aštuoni skundai iš romų dėl galimos diskriminacijos darbo rinkoje.
Anot jos, skundų gaunama ne vien iš Vilniaus, kur įsikūrusiame tabore gyvena nemažai romų, bet ir iš kitų miestų. Pavyzdžiui, vienas asmuo skundėsi dėl netinkamo aptarnavimo Marijampolės ligoninėje. Nagrinėtas skundas ir dėl atsisakymo įrašyti tautybę „romas“, bet, pasak D. Grigolovičienės, mūsų šalyje galiojančiame klasifikatoriuje tokios tautybės nėra.
Tarnybos patarėja pripažino, kad Lietuvos visuomenėje ir ypač darbo rinkoje vis dar gajūs stereotipai apie romus. Pavyzdžiui, vienoje bendrovėje dingus mobiliam telefonui, be jokio tyrimo buvo apkaltintas joje dirbantis romas. Kitame tyrime figūravęs darbdavys net po ilgo pokalbio tarnyboje išeidamas lygių galimybių kontrolierei Aušrinei Burneikienei mestelėjo: „Argi gali dirbti čigonas?“
Tautybės nenori minėti
Romai neretai susiduria su problemomis dėl tautybės nurodymo. Pavyzdžiui, gimus vaikui atsisakoma nurodyti, kad jis yra romų tautybės.
Etninių tyrimų centras yra ne kartą aiškinęsis, kaip nori vadintis patys romai. 2007 m. pusei apklaustųjų tai buvo nesvarbu – jie nenorėjo prisipažinti ar visai neturėjo nuomonės. Iš likusių maždaug trečdalis norėjo vadintis tradiciškai – čigonais, truputį daugiau – romais, likusieji nenorėjo, kad jų tautybė būtų registruojama bet kokiuose dokumentuose.
Pernai, kaip teigė šio centro atstovė Vita Petrušauskaitė, sumažėjo tų, kuriems tautybė nesvarbi, bet gerokai padaugėjo tų, kurie nori būti romais. Jų ypač daug tarp jaunesnio amžiaus asmenų. V. Petrušauskaitės teigimu, kai kuriose mokyklose leidžiama nenurodyti vaikų tautybės arba ją pakeisti – vietoj romo nurodyti kitą, ypač jei jis kilęs iš mišrios šeimos.
Savo ruožtu J. Tyčina teigė, kad nemaža dalis Vilniaus taboro gyventojų nenori būti dokumentuose vadinami nei čigonais, nei romais, nes tai esą sukelia problemų gaunant Lietuvos pilietybę.
Anot J. Tyčinos, neigiamą visuomenės nuomonę apie romus lemia informacijos trūkumas, todėl jis ragino organizuoti kuo daugiau bendrų renginių ir projektų. Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimų vadovės Jolantos Samuolytės teigimu, mažai lietuvių pažįsta bent vieną romą, o didžiąją dalį informacijos apie šią tautinę grupę gauna iš žiniasklaidos, kur apie juos dažnai kalbama neigiamame kontekste. Tuo tarpu G. Sluško pasigedo ir politinės valios.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad Lietuvos gyventojai iki šiol yra itin netolerantiški romų atžvilgiu. Pavyzdžiui, dauguma nenorėtų romų kaimynystės taip pat, kaip buvusių kalinių. Iš visų tautų atstovų mažiausiai norima gyventi greta romų. Tolerantiško požiūrio į romus stokoja net jaunimas.