"Ar netapsime vergais ten (į NATO - BNS) eidami?", retoriškai klausė susitikimo dalyvių B. Bradauskas. Apie parlamentaro susitikimą pranešė rajoninis "Atspindžių" laikraštis.
Šią savaitę Vyriausybė nusprendė skirti visuomenės informavimui apie Lietuvos integraciją į NATO pusę milijono litų. G. Kirkilo nuomone, dalis šių lėšų galėtų būti panaudotas tam, kad tiek parlamentarams, tiek visuomenei būtų išaiškinta, jog Europoje nėra likę iš esmės neutralių valstybių.
"Švedija ir Suomija labai glaudžiai bendradarbiauja su NATO, o Šveicarijoje praėjusį rudenį vyko NATO valstybių manevrai", sakė G. Kirkilas. Be to, jis pažymėjo, jog neutralumas kainuoja žymiai brangiau negu narystė NATO.
Pasak G. Kirkilo, Švedija ir Suomija gynybai išleidžia vidutiniškai 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) - tris kartus daugiau negu vidutiniškai išleidžia valstybės NATO narės.
Lietuva šiais metais gynybos išlaidoms numato skirti 1,95 proc. BVP, o 2002 metais - 2 proc. BVP. Parlamentarų kalbas apie neutralumą G. Kirkilas pavadino "populistiniais plepalais".
Pažymėjęs, jog kaip ir visuomenėje, taip ir Socialdemokratinės koalicijos frakcijoje yra įvairių nuomonių, G. Kirkilas sakė, jog oficiali frakcijos nuostata remti integraciją į NATO nepasikeitė. G. Kirkilas yra Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bei Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje narys.
Pernai Seimo narys, radikaliosios Liaudies sąjungos "Už Teisingą Lietuvą" lyderis Julius Veselka pareiškė ketinąs Seimui pateikti įstatymą dėl Lietuvos neutraliteto, tačiau šis projektas iki šiol neužregistruotas.
Rudenį į Seimą išrinktas B. Bradauskas pernai jau buvo tapęs žiniasklaidos ir politikų kritikos taikiniu, kai inicijavo parlamentinių ryšių grupę su demokratinio pasaulio nepripažįstamu Baltarusijos Nacionalinio susirinkimu.
Vėliau ši grupė buvo pervadinta į "geros kaimynystės ryšių su Baltarusija grupę". Seimo pirmininkas ir parlamentinio Užsienio reikalų komiteto pirmininkas laiko šią grupę neveikiančia, nes neatlikti visi jos registravimo formalumai.