D. Grybauskaitės neigiamų pasirinkimų - tikrai nebalsuotų arba greičiau nebalsuotų - tėra 18 proc.
Po sausio mėnesio tyrimo šios kandidatės palaikymas išliko stabilus - 1 procentiniu punktu padaugėjo ketinančių už ją balsuoti, o neketinančių jos paremti dalis nepakito.
Pagal potencialių rinkėjų palaikymą visi kiti politikai gerokai atsilieka nuo eurokomisarės.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" apklausoje vasario 12-19 dienomis respondentų buvo prašoma pasakyti, ar jie balsuotų už kai kuriuos galimus kandidatus. Vertinimui buvo pateikti tie politikai, kurie iki tyrimo pradžios patys kalbėjo apie galimybę dalyvauti rinkimuose ar kuriuos kaip galimus kandidatus minėjo žiniasklaida.
Apklausa vyko 2009 metų vasario 12-19 dienomis, t. y. dar iki pareiškinių dokumentų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai. Viešosios nuomonės vertinime buvo pateiktos 20 galimų kandidatų pavardės ir buvo prašoma pasakyti, ar už jį (ją) apklausiamieji tikrai balsuotų, greičiau balsuotų, greičiau nebalsuotų ar tikrai nebalsuotų gegužės 17 dieną.
Kitus potencialius kandidatus pagal rinkėjų palaikymą būtų galima skirstyti į kelias grupes.
Trys visuomenės veikėjai galėtų tikėtis iki trečdalio rinkėjų palaikymo. Už Seimo narę Viliją Blinkevičiūtę 7 proc. respondentų tikrai balsuotų ir 30 proc. greičiau balsuotų. Jau kartą buvusį Prezidentūros šeimininku Algirdą Brazauską paremtų 8 proc. rinkėjų ir 22 proc. greičiau už jį balsuotų. SEB banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą pasirinktų 6 proc. rinkėjų, 24 proc. greičiau tai padarytų.
Tačiau tokio galimo rinkėjų palaikymo šie trys kandidatai galėtų tikėtis tik tuo atveju, jei rinkimuose nedalyvautų D. Grybauskaitė ar kuris kitas iš šių trijų politikų.
Dar keturis galimus kandidatus teigiamai vertina apie penktadalis rinkėjų, tačiau už kiekvieną jų tikrai pasiryžę balsuoti tik 2 ar 3 proc. apklaustųjų. Tai teisininkas Kęstutis Čilinskas, Naujosios sąjungos (socialliberalų) vadovas Artūras Paulauskas, užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas bei teisininkas Egidijus Kūris.
Kitus vasario mėnesį minėtus kaip galimus kandidatus į Prezidentus - Kazimirą Prunskienę, Artūrą Zuoką, Rasą Juknevičienę, Arūną Valinską, Andrių Kubilių, Laimą Andrikienę, Valentiną Mazuronį, Algirdą Butkevičių, Vytautą Landsbergį, Gediminą Kirkilą bei Zigmantą Balčytį - tuomet ketino palaikyti apie dešimtadalis ar kiek daugiau rinkėjų.
Mažiausiai rinkėjų ketino balsuoti už Česlovą Jezerską - tik 4 proc. apklaustųjų nurodė, kad už jį greičiau balsuotų.
Didžiausią neigiamą potencialą vasario mėnesį būtų turėję Seimo Pirmininkas A. Valinskas, europarlamentaras V. Landsbergis, Premjeras A. Kubilius bei Seimo opozicijos lyderis G. Kirkilas.
Už kiekvieną jų tikrai arba greičiau nebalsuotų daugiau nei aštuoni iš dešimties apklaustų rinkėjų.
Visų kitų politikų, išskyrus D. Grybauskaitę, nenorėtų matyti Lietuvos Prezidentu nuo pusės iki trijų ketvirtadaliu šalies rinkėjų.
Per mėnesį nuo sausio šiek kiek padidėjo V. Blinkevičiūtės, A. Brazausko bei K. Prunskienės palaikymas, sumažėjo - G. Nausėdos, Č. Jezersko bei Z. Balčyčio.
Kitų potencialių kandidatų galimybės sulaukti rinkėjų palaikymo išliko tos pačios, kaip ir sausio mėnesį.
ELTA primena, kad Vyriausioji rinkimų komisija iš viso įregistravo 14 pretendentų kandidatuoti 2009-ųjų Prezidento rinkimuose.
Kandidatais pretendentai bus registruojami, jei iki balandžio 2-osios įteiks komisijai 20 tūkst. Lietuvos piliečių, remiančių jų dalyvavimą Prezidento rinkimuose, parašų.
Vyriausioji rinkimų komisija parašų rinkimų lapus išdavė eurokomisarei D. Grybauskaitei, Socialdemokratų partijos kandidatui ir jos pirmininkui Algirdui Butkevičiui, partijos Tvarka ir teisingumas iškeltam Valentinui Mazuroniui, savarankiškai kandidatuosiančiam brigados generolui Česlovui Jezerskui, Tautos prisikėlimo partijos kandidatui Seimo Pirmininkui Arūnui Valinskui, savarankiškai į Prezidento rinkimus einančiai Valstiečių liaudininkų sąjungos garbės pirmininkei Kazimirai Prunskienei, publicistui prisistatančiam Vytautui Kundrotui, smulkiųjų ir vidutinių verslininkų atstovu prisistatančiam Jonui Jankauskui, kauniečiui Vidmantui Sadauskui, leidėjui Algirdui Pilveliui, Darbo partijos iškeltai jos vicepirmininkei Loretai Graužinienei, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatui šios partijos lyderiui Valdemarui Tomaševskiui, savarankiškai savo kandidatūrą keliančiam signatarui Zigmui Vaišvilai bei neparlamentinės Pilietinės demokratijos partijos lyderiui Algimantui Matulevičiui.
Balandžio 17 dieną Vyriausioji rinkimų komisija skelbs kandidatais įregistruotųjų sąrašą ir prasidės Prezidento rinkimų agitacijos kampanija.
Prezidento rinkimų pirmasis turas - gegužės 17-ąją, antrasis, jeigu jo prireiks - kartu su Europos Parlamento rinkimais birželio 7-ąją.