Klaidų ir bandymų metodas
„Aš truputį daugiau tikėjausi kažkokių strateginių, kryptingų veiksmų ir truputį mažiau to padrikumo. Premjeras A. Kubilius iš pradžių vis pabrėždavo strateginės logikos arba strateginio mąstymo prerogatyvą, žinoma, ir situacija sudėtinga, verčia skubius veiksmus daryti. Tačiau, mano nuomone, vyksta daug nereikalingų darbų, o į ką reikėtų koncentruotis, valdžia nevisiškai koncentruojasi“, – DELFI savo nuomonę dėstė A. Vasiliauskas.
Jo nuomone, siekdama kuo greičiau įgyvendinti skirtingas reformas valdžia supykdė dalį visuomenės sluoksnių.
„Kaip ir anksčiau premjeras pabrėždavo, kad norint įveikti krizę reikalingas nacionalinis susitarimas, tačiau jo ieškant reikia dirbti su visais sluoksniais ir kartais tų sluoksnių nesuerzinti ir nesunervinti. O dabar valdžia sunervino praktiškai visus sluoksnius. (...) Viską nori aprėpti, visur reikalingos reformos, reikalingi pokyčiai, bet reikalinga dabar koncentruotis į nacionalinį susitarimą ir krizės pažabojimo veiksmus. Visų reformų reikia imtis, jas reikia daryti nuolat ir visą laiką, bet, nereikia jų forsuoti, pavyzdžiui, kam dabar erzinti aukštąjį mokslą? Kam reikia erzinti turgaus prekeivius, kurie susikuria darbo vietą, neprašo pašalpos, nestovi bedarbių eilėse?“ - kalbėjo profesorius.
Jo manymu, nevertėjo ir keisti kone visos mokesčių sistemos, galbūt vertėjo pasirinkti ir pakeisti porą mokesčių. Mokslininko žodžiais, galbūt vertėjo nemažinti gyventojų pajamų mokesčio, įsivesti turto mokestį. Tačiau jis teigiamai vertina pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų naikinimą.
„Skaičiai rodo, kad nesurenkamas biudžetas, nors dar pirmasis ketvirtis nesibaigė. Ar reikėjo visą mokesčių sistemą išdarkyti? Reikėjo pasirinkti porą kažkokių mokesčių ir su jais pamėginti ieškoti sprendimo, o ne paimti pakeisti mokesčių sistemą, kurią dabar po truputį taiso. Kai prieš rinkimus sako „mes pasiruošę, mes Vyriausybę galime formuoti, mums viskas aišku“, o nieko nėra aiškaus, viskas vyksta klaidų ir bandymų metodu, paverčia visą šalį ir atskiras sritis kažkokiomis eksperimentinėmis arenomis ir žaidžia“, – kalbėjo A. Vasiliauskas.
Vertina labiau neigiamai
„Mes Vyriausybės darbą vertiname labai atsargiai ir galbūt daugiau neigiamai nei teigiamai, todėl, kad tie atsakymai į mūsų iškeltus reikalavimus, kurių susilaukėme iš įvairių ministerijų, buvo labai formalūs. Taip pat Vyriausybė, pripažinusi savo klaidas, dėl kurių mes protestavome ir išėjome į gatves po to, kai jie pakeitė mokesčius ir priėmė kitus sprendimus, nepateikia jų taisymo variantų“, – DELFI sakė LPSK pirmininko pavaduotojas A. Kvedaravičius.
DELFI primena, kad sausio 16 d. profesinių sąjungų mitingas virto riaušėmis, per dužo Seimo ir aplinkinių pastatų langai. A. Kvedaravičius kritikuoja ne tik PVM lengvatų panaikinimą, minimalaus atlyginimo nedidinimą ir siūlymą liberalizuoti darbo santykius.
„Mūsų nuotaika yra pesimistinė ir galvojame, ką reikia daryti, kad pakeistume Vyriausybės požiūrį. Naujoji valdžia padarė didžiulę klaidą, nes ji turėjo sakyti gyventojams, kad „mes sieksime išlaikyti jūsų turimas garantijas ir bandysime išeiti iš krizės kitais būdais – skolinimusi ir investicijų pritraukimu“, – dėsto pašnekovas. A. Kvedaravičius siūlytų prie buvusių lengvatinių PVM tarifų pridėti po 1 proc., kviesti gyventojus pirkti Vyriausybės vertybinius popierius, bet nedidinti akcizų.
DELFI primena, kad baigiantis 2008-iesiems, Seimas priėmė maždaug 60 skirtingų įstatymų pataisų, iš kurių daugumą sudarė mokesčių įstatymų pakeitimai.
Nuo 18 proc. iki 19 proc. padidėjo PVM, panaikintos ir kone visos šio mokesčio lengvatos, nuo 24 proc. iki 21 proc. sumažėjo gyventojų pajamų mokestis, nuo 15 proc. iki 20 proc. padidėjo pelno mokesčio tarifas, padidinti ir akcizai degalams, cigaretėms, alkoholiui.