Tačiau savivaldybėms STT veiklos metodai priimtini ne visada. Pastaruoju metu vien tik Tauragės apskrityje STT pasidarbavo iš peties: vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros departamento direktoriaus Valentino Pociaus keleto galimai nusikalstamų veiklos epizodų, dėl nelegaliai pastatytų 11 talpų Pagėgių savivaldybei priklausančiame Rambyno regioniniame parke, dėl Jurbarko boulingo pastatų, dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Pagėgių savivaldybės agentūros darbuotojų nevykdytos AB „Vilkyškių pieninė“ veiklos priežiūros. STT Klaipėdos valdybos pareigūnai puse lūpų kalba, kad Tauragės apskrityje atliekama ir daugiau ikiteisminių tyrimų, kurių kol kas viešinti nenorima.
Pradėjusi apskrityje šiuos ir kitus tyrimus, STT ėmė ryžtingai raginti Jurbarko, Pagėgių ir ypač Tauragės savivaldybes paruošti tinkamas kovos su korupcija strategijas, aktyviai įgyvendinti antikorupcines priemones, taikyti korupcijos prevencines priemones.
Atsitvėrė tylos siena
Bet Tauragės rajono savivaldybė, regis, nusprendė, kad geriausia antikorupcinė priemonė –nuo STT įspėjimų ir pasiūlymų atsitverti tylos siena. „Korupcijos prevencija yra sistema priemonių, galinčių panaikinti pačias galimybes užsiimti korupcine veikla. Vadinasi, jeigu savivaldybės jas efektyviai taikytų, tai STT, atskleidžianti ir tirianti korupcines veikas, galbūt liktų be darbo. Priemonių yra daug ir įvairių, bet pirmiausia savivaldybės turi norėti iš tikrųjų jas taikyti. Keista, kad kai kurios savivaldybės, net ir raginamos, iki šiol nėra paruošusios kovos su korupcija programų, nenumačiusios antikorupcinių priemonių planų. Kai kuriose regiono savivaldybėse, ypač Tauragėje, to noro, politinės valios labai trūksta.
Pasakyčiau netgi paprasčiau: šioje Žemaitijos savivaldybėje, taip pat ir Tauragės apskrities viršininko administracijoje, antikorupcinė veikla iki šiol praktiškai nevykdoma, net neimituojama tokia veikla“, – teigė STT Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkas Leonas Barišauskas.
Anot jo, STT pradėjo atlikti korupcijos rizikos Tauragės rajono savivaldybėje analizę, tačiau atsakymai (į juos visus be jokio paaiškinimo atsakyta vienu vieninteliu žodžiu „ne“), pasirašyti paties Tauragės rajono mero Roberto Piečios, „juokina ir glumina“.
„Neturėdamas ką pasakyti, meras tik nurodo pasenusią, dar 2003 metais Tauragės rajono savivaldybės tarybos patvirtintą kovos su korupcija programą, kuri netgi nėra paskelbta savivaldybės puslapyje. Tad kaip galima kalbėti apie antikorupcinės programos įgyvendinimą?
Žymiai geriau nei Tauragė kovos su korupcija srityje tvarkosi Šilalė, Šilutė, Plungė ir net Pagėgiai –šių rajonų savivaldybės nors yra sudariusios korupcijos komisijas, paskelbusios informaciją savivaldybės tinklapiuose“, – pasakojo L. Barišauskas.
Skeptiškas darbuotojų požiūris
2007 metais Tauragės rajono savivaldybėje ir apskrities viršininko administracijoje buvo atlikta antikorupcnių priemonių sistemos analizė, pateiktos išvados ir šūsnis pasiūlymų, tačiau, anot L. Barišausko, savivaldybės vadovybė į juos visiškai nereagavo.
Dėl korupcijos prevencijos įstatymo nuostatų nepaisymo, Vyriausybės nutarimų, reglamentuojančių antikorupcinę veiklą, nevykdymo STT Klaipėdos valdyba jau šiemet kreipėsi į Vyriausybės atstovą Tauragės apskrityje Viktorą Kovšovą, tačiau, L. Barišausko nuomone, net ir jam įsikišus, reikalai stovi vietoje.
Tiesa, ledai antikorupcinėje veikloje pagaliau pajudėjo – prieš keletą savaičių įvykusiame rajono tarybos posėdyje buvo patvirtinta paskubomis sudarytos antikorupcinės komisijos sudėtis, išrinktas pirmininkas.
Bet atidžiai padėtį problemiškame rajone stebintis STT Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkas nėra patenkintas paskirtu komisijos pirmininku: „Jis (komisijos pirmininkas K. Vaičaitis – red. past.) yra Karo prievolės specialistas, todėl jam kovos su korupcija sritis yra per daug sudėtinga“, – tvirtino L. Barišauskas.
Jau kitą savaitę jis organizuoja susitikimą su Tauragės savivaldybės politikais ir darbuotojais ir surengs antikorupcinius mokymus. Savivaldybės darbuotojai į juos žvelgia gan skeptiškai.
Pasiūlymai sėja nepasitikėjimą?
Tauragės rajono meras R. Piečia negalėjo pagrįstai atsakyti, kodėl kovos su korupcija komisija nebuvo sudaryta anksčiau.„Gal kažkas kažko nežinojo? Gal ir pritrūko noro, politinės valios? Ta komisija jau turėjo būti sudaryta praėjusios tarybos kadencijoje, bet...“, – sakė meras.
Pasak jo, dirbdamas meru jau beveik dvejus metus, jis iš gyventojų nėra nėkart sulaukęs anoniminių skundų, elektroninio ar paprasto laiško dėl savivaldybės darbuotojų korupcinės veiklos. „Kai kurios STT siūlomos antikorupcinės priemonės tik pasėja nepasitikėjimą tarp darbuotojų, skaldo kolektyvą“, – įsitikinęs meras.
Beveik prieš 1,5 metų tapęs meru R. Piečia nurodė visą viešųjų pirkimų informaciją viešai skelbti savivaldybės internetinėje svetainėje, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, pradėti ženklinti savivaldybės automobilius.
„Ypatingų priemonių, kaip kovoti su korupcijos apraiškomis, STT ir pati nėra sukūrusi. Tai per mudvejų asmeninį pokalbį yra pripažinęs ir buvęs nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius. Bet STT kažkodėl iš savivaldybės reikalauja ypatingų priemonių kovai su korupcija sukūrimo“, – stebėjosi R. Piečia.
Jo manymu, rajone pakanka jau esančių antikorupcinių priemonių. Anot mero, dėl vos prieš keletą savaičių sudarytos antikorupcinės komisijos pirmininko kandidatūros komisijos narių nuomonė sutapo: „Žinoma, gal ir kitas žmogus, dirbantis pačioje savivaldybėje, labiau tiktų tokioms pareigoms, bet kas norės tokį darbą dirbti visuomeniniais pagrindais? Jis (K. Vaičaitis – red. past.) turi mažesnį darbo krūvį, jo darbo vieta nėra savivaldybėje, todėl esu įsitikinęs, kad jis galės skirti daugiau dėmesio antikorupcinei veiklai“, –kalbėjo R. Piečia.
Ne viskas atitinka tikrovę
Kitose Žemaitijos regiono savivaldybėse antikorupcinės komisijos jau veikia ne vienerius metus. Tačiau jų numatyti kovos su korupcija kai kurie uždaviniai kelia rimtų abejonių ar net šypsnį dėl jų įgyvendinimo. Štai, pavyzdžiui, kol kas dar nesulaukusios STT nemalonės Raseinių rajono savivaldybės antikorupcinės komisijos strateginiame plane, be kita ko, rašoma: „Reguliariai įvertinti savivaldos darbuotojų darbą, stiprinti tarnautojų asmeninę atsakomybę už priimtus sprendimus.“
Ar tai įmanoma padaryti praktiškai? Ar merui, ar administracijos direktoriui tiesiogiai pavaldus tokios komisijos narys drįstų kaip nors viešai vertinti savo tiesioginio viršininko veiklą? Vargu. Reikėtų atvirai pasakyti, kad tokios nuostatos ne visiškai atitinka tikrovę, jos labiau tėra kaip siekiamybė, programinės nuostatos. Nė viename antikorupciniame plane nėra konkrečių antikorupcinių priemonių – tik daug programinių nuostatų. Korupcijos šmėkla didelė, bet dar didesnė kiekvieno valdininko baimė būti pavadintu korumpuotu – kas šiandien drįstų rizikuoti savo darbo vieta, ateitimi?“ – retoriškai klausė Raseinių rajono savivaldybės antikorupcinės komisijos pirmininkas Vidmantas Karabinas.
Anot jo, už šiemet komisijai skirtus 5 tūkst. litų tebus galima tik surengti kokį nors renginuką moksleiviams. „Būkime atviri: savivaldybių antikorupcinės komisijos neturi pakankamų svertų daryti didesnę įtaką procesams. Trūksta ir žmogiškų resursų, ir finansinių. Geriausia antikorupcinė priemonė – išaiškinti ir viešai paskelbti konkretūs korupcijos atvejai“, – įsitikinęs V. Karabinas. Neseniai pagal gautą pranešimą antikorupcinė komisija atidavė medžiagą teisėsaugai