Policija skambina pavojaus varpais – prašo nenaikinti „mirusių sielų“

Policija ir kiti teisėsaugininkai skambina pavojaus varpais, esą sunkmečiu nutarus jiems mažinti finansavimą lygiai taip pat, kaip ir kitoms valstybės institucijoms, prisišauksime nelaimę, mat ekonomikos rodikliams slystant žemyn, nusikaltimų skaičius auga, o gaudyti piktavalių nebus kam. Tuo metu politikams kyla abejonės, kodėl tiek ekonomikai augant, tiek smunkant teisėsaugininkai kalba tą patį – trūksta pinigų.

„Tekstai labai panašūs be finansinės krizės ir su ja. Kiek aš prisimenu, tie tekstai kartojasi, kad maži atlyginimai, socialinės garantijos, etatų trūksta, jie neužimti ir panašiai. Reikia gal šiek tiek žiūrėti atidžiau ir akyliau. Aš manyčiau, kad sunkmetis savo keliu, bet mūsų institucijų efektyvumas savo ruožtu neturėtų mažėti“, - Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje, į kurį atvyko ir teisėsaugininkų atstovai, kalbėjo „tvarkietis“ Rimantas Smetona.

Prognozuoja nusikaltimų augimą

Pareigūnai teigia, kad ekonominiams rodikliams slystant žemyn, rizika, jog nusikaltimų skaičius tik augs, yra labai reali. „Mes manom, kad šiais metais tendencijos išliks tokios pačios (kaip ir praėjusiais metais – DELFI). Metų eigoje, mūsų nuomone, bendras nusikaltimų skaičius augs“, - posėdyje kalbėjo generalinio policijos komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, tačiau pabrėžė, kad per du šių metų mėnesiu tokia tendencija nėra ryški.

„Kol kas džiaugiamės, kad turim priešingą mūsų prognozėms rezultatą – nusikaltimų skaičiaus augimo neturim, per du mėnesius turim beveik 3 proc. bendro nusikalstamumo mažėjimą palyginus su praėjusių metų sausiu ir vasariu“, - sakė komisaro pavaduotojas.

Pasak V. Račkausko, nusikaltimų skaičius stipriai augti pradėjo praėjusių metų antroje pusėje. Bendras nusikalstamumo augimas 2008 m. sudarė 6,1 proc. palyginus su visu 2007 m. praėjusių metų laikotarpiu. Skirstant nusikaltimus pagal jų rūšis, pastebima, jog praėjusiais metais 8 proc. išaugo nužudymų skaičius, 13,2 proc. pagausėjo vagysčių.

Iš jų 21,5 proc. padaugėjo vagysčių iš parduotuvių bei kitų prekybos vietų, 10 proc. įsibrovus į gyvenamąsias patalpas, beveik 7 proc. iš transporto priemonių. Pačių transporto priemonių pavagiama beveik 5 proc. daugiau, turto prievartavimo atvejų pagausėjo 26,4 proc., turto pasisavinimo – 17 proc., turtinės žalos padarymo apgaule – 104 proc.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas, be kita ko, pažymėjo, jog šiais metais suaktyvėjo plėšikautojai Vilniaus rajone, kur pagausėjo plėšimo atvejų. „Per du mėnesius čia buvo 4 plėšimai, kovo mėnesį prisidėjo dar 4. Jie neatskleisti, čia mums papildomas rūpestis. Mes manom, kad šiais metais tokių nusikalstamų veikų padaugės, kadangi atsirado naujos grupuotės, kurios specializuojasi, taiko į nuošaliau gyvenančius asmenis ir kėsinasi į bet kokį turtą, koks jis bebūtų – daiktai, įrankiai, įranga“, - sakė V. Račkauskas.

Nenori „karpyti“ tuščių etatų

Seimo NSGK posėdyje nuomonę išsakę pareigūnai ekonomine krize ir galimai augsiančiu nusikalstamumo lygiu motyvavo savo prašymą nemažinti finansavimo teisėsaugos institucijoms, „nekarpyti“ laisvų etatų.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sekretorius Stanislovas Liutkevičius teigia, jog premjeras Andrius Kubilius buvo davęs žodinį patikinimą, jog teisėsaugos institucijoms, skirtingai nei visai valstybė tarnybai, nebus taikomas reikalavimas „karpyti“ laisvus etatus, tačiau esą žodžiai taip ir liko žodžiais.

„Žodinius patikinimus, kad nebus mažinami etatai buvome gavę, kad, kaip buvo taikoma visai valstybės tarnybai, nebus reikalaujama dar 10 proc. sumažinti biudžetą, tačiau žodiniais pritarimai taip ir liko žodiniais, kadangi vasario 25 d. mes gavome pavedimą mažinti statutinėse įstaigose visus laisvus statutinių valstybės tarnautojų etatus. Kol kas ministras priėmė sprendimą liesti tuos etatus, kurie neužimti daugiau kaip pusę metų“, - sakė ministerijos sekretorius.

Laisvų etatų naikinimas, pasak S. Liutkevičiaus, labiausiai palies Policijos departamentą, Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT), kiek mažiau Viešojo saugumo tarnybą (VST), Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT), Vadovybės apsaugos departamentą (VAD). Kaip posėdyje pasakojo ministerijos sekretorius, VAD šiuo metu yra 44 laisvi etatai, kurie nebuvo užimti ne mažiau nei pusę metų, tačiau su vidaus reikalų ministru sutarta, jog bus mažinama tik 20, nes esą, priešingu atveju, reikės paržiūrėti VAD saugojamų objektų sąrašą.

„Lietuvoje yra saugomi trys objektai – trys pirmieji asmenys šalyje ir tie objektai, kuriuose jie reziduoja – Seimas, Vyriausybė ir taip toliau. Tai sumažinus 44 etatais, kurie yra neužimti, iš tikrųjų reikėtų mažinti tarnybos apimtis“, - sakė S. Liutkevičius, tačiau nepaaiškino, kaip „tušti“ etatai prisideda prie objektų saugojimo.

Tuo metu policijos generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis teigia, jog nereikia manyti, kad visi turimi „tušti“ etatai yra padengti lėšomis. Pasak jo, policijoje šiuo metu nėra užima 1540 etatų, bet kadangi praėjusiais metais iš vidinių rezervų buvo keliamos pareigūnų algos (pereita prie kitos kategorijos), tai pinigų esą tiesiog neliko.

Politikai suabejojo, ar viskas prasideda ir baigiasi pinigais

Pareigūnus išklausę politikai, kad ir suprasdami situaciją, suabejojo, ar viskas, ko reikia teisėsaugos institucijoms, yra tik pinigai. Socialdemokratas Zigmantas Balčytis priminė vieno dienraščio aprašyta situaciją Kaune, kai policijos pareigūnas atsisakė padėti užpuolikų talžomam jaunuoliui, mat buvo pasibaigusios jo darbo valandos.

Panašiai sureagavo ir „tvarkietis“ R. Smetona. Pasak jo, metai iš metų jis girdi vis tuos pačius žodžius – reikia pinigų, tačiau tai esą liudija, kad esama ir giluminių teisėsaugos institucijų problemų.

Tuo metu policijos generalinio komisaro pavaduotojas V. Račkauskas sako, jiems nebeliko jokių pareigūnų motyvavimo priemonių, išskyrus žmoniškąjį faktorių. „Beliks tik tas pagrindinis apeliavimas į žmoniškąjį faktorių, kad ir tyrėjai, ir kriminalistai dirbtų ne mažiau“, - sakė pareigūnas.