Valstybinį kaltinimą palaikiusi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Valentina Strokinienė eitynėse dalyvavusį jaunuolį siūlė nubausti pusės metų laisvės atėmimo bausme, tačiau jos vykdymą siūlė atidėti. „Prokuratūrą tenkina teismo paskelbtas nuosprendis“, - po posėdžio sakė prokurorė.

Skirdamas bausmę baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teisėjas Gediminas Viederis atsižvelgė į tai, kad prieš dvejus metus S. Žeimys buvo įtartas nesunkaus kūno sužalojimu, tačiau su nukentėjusiuoju susitaikė. Be to, kaltinamasis šiuo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už chuliganizmą.

Draudimas naktimis išeiti iš namų, pasak teisėjo, labiausiai tinkama bausmė tautinę nesantaiką kursčiusiam vilniečiui. Teismas nustatė, kad eitynėse dainą „Graži Lietuva be rusų“ dainavęs S. Žeimys suvokė, kad skatina tautinę neapykantą ir veikė tiesiogine tyčia.

Teisme S. Žeimys aiškino, kad dalyvaudamas eitynėse pareiškė nepasitenkinimą okupacine valdžia, tačiau bylą išnagrinėjęs teisėjas atkreipė dėmesį, kad „Lietuvoje žydų ir rusų okupacijos nebuvo“. Atvirkščiai, pasak teismo, prieš žydus buvo vykdomas holokaustas, ir jie labai nukentėjo.

Tiesa, peržiūrėjus vaizdo įrašus nebuvo nustatyta, kad S. Žeimys būtų dainavęs dainą „Lipo žydas kopėčiom“, todėl šį kaltinimą teismas panaikino ir jį dėl šios veikos išteisino.

DELFI primena, kad vienoje sostinės kolegijoje studijuojantis S. Žeimys teisme yra pasakojęs, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną su kaimynu Edgaru buvo Sereikiškių parke, kai pamatė link Gedimino prospekto einančią grupę žmonių su trispalvėmis.

„Nusprendėme prisijungti, tačiau su draugu ėjome eisenos gale, - teisme kalbėjo S. Žeimys. – Visi dainavo dainas ir mes prie jų prisijungėme. Gal ir aš dainavau, tiksliai negaliu pasakyti, tačiau noriu pabrėžti, kad niekam nenorėjau išreikšti nepagarbos".

Vaikinas aiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai esą jį privertė prisipažinti dalyvavus eitynėse, už tai žadėdami, kad byloje jis bus tik liudytojas.

Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas S. Žeimiui buvo skyręs beveik 3 tūkst. litų baudą, tačiau kaltinamasis nesutiko su baudžiamuoju įsakymu ir paprašė bylą nagrinėti viešame posėdyje.

Kovo 11-ąją eitynes sostinės centre surengė maždaug 200 jaunuolių, jie nešėsi svastikomis ir kaukole išmargintą vėliavą, mojavo Lietuvos trispalvėmis, Latvijos vėliava. Šalia važiavę policininkai eitynių dalyviams per mikrofoną liepė trauktis nuo važiuojamosios dalies ir filmavo eiseną.

„Žydai – lauk“, „Viens, du, trys su puse, graži Lietuva be rusų“, „Lipo žydai kopėčiom“, – šūkius skandavę ir dainas dainavę eitynių dalyviai, prokurorų nuomone, išreiškė nepagarbą bei sukėlė priešišką ar niekinamą nusistatymą prieš kitas tautas, rases, etnines ar kitokias žmonių grupes, be to, tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą.

Skinų eitynėmis pasipiktino šalies vadovas Valdas Adamkus ir daugelis politikų, kurie skustagalvių jaunuolių maršą Vilniaus centrinėmis gatvėmis įvertino kaip provokaciją ir valstybės diskreditavimą.