Į daugiašalį EEE finansinio mechanizmo (lėšos iš Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino) ir dvišalį Norvegijos finansinį mechanizmo lėšas pretendavo 390 Lietuvos nevyriausybinių organizacijų. Gavo pinigų tik maždaug viena iš keturių.
Pavyzdžiui, daugiausiai ekspertų balų įvairiose kategorijose surinko Aplinkosaugos informacijos centras, Lietuvos bibliotekininkų draugija, Lietuvos jūrų skautija, Laipiojimo sporto asociacija, Lietuvos ornitologų draugija, Baltijos Wing Tsun kungfu asociacija, Labdaros ir paramos fondas „Bėdų turgus“, Mažosios Lietuvos paveldu besirūpinanti VĮ „Nidos vėtrungė“, Atlantos sutarties Lietuvos bendrija, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, Lietuvos pilių ir dvarų asociacija, VĮ „Apsisprendimas“, Vilniaus oreivių asociacija, kaimo bendruomenė „Balbieriškis“, Šeimos santykių institutas.
Paramą gavusių organizacijų sąrašas – itin margas: laisvalaikio organizavimas, vietos bendruomenių veikla, pagalba kenčiantiems nuo įvairių bėdų bei pilietiškumo skatinimas visuomenėje. Todėl ir kilo abejonių, kokiais kriterijais remiantis buvo atrinktos organizacijos.
„Fondo tikslas – stiprinti nevyriausybines organizacijas, dirbančias pilietinės visuomenės srityje, tačiau paramą gavo ir labai keistos organizacijos, kurios, sakyčiau, viešajame gyvenime net nesirodo. Tarp laimėtojų yra net vadinamųjų vietos veiklos grupių. Nors jos ir nevyriausybinės organizacijos, tačiau įkurtos ne iš apačios, o reikalaujant ES, norint gauti finansinę paramą. Todėl galima daryti prielaidą, kad ekspertams nebuvo iki galo aiški konkurso paskirtis“, - teigė Pilietinių iniciatyvų centro direktorius Girvydas Duoblys.
Anot pašnekovo, prieš skirstant ES pinigus, galbūt vertėtų gerai padiskutuoti, kokių projektų šiandien Lietuvai reikia labiau ir kokia apskritai valstybės politika nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu. Šio centro projektas, siekiantis atkreipti dėmesį į jaunimo subkultūras, kurios šiuo metu įvardijamos kaip rizikingo elgesio grėsmės, rengti seminarus mokytojams, pareigūnams, tėvams, kad šie išmoktų su tokiu jaunimu bendrauti nedidindami įtampos visuomenėje, paramos negavo.
„Reikia apsispręsti, ar esant šiandieninei ekonominei situacijai tikslinga remti laisvalaikio projektus. Gal ekspertui ir paprasčiau įvertinti nedidelį projektą, kuriame žadama paskraidinti tam tikrą vaikų skaičių. Žinoma, tai šaunu. Tačiau negalima nuvertinti ir sistemines problemas sprendžiančių projektų, kurių rezultatas iš pirmo žvilgsnio nematomas, – svarstė G. Duoblys. – Todėl ir egzistuoja požiūris, kad su nevyriausybininkais yra labai daug žaidimo, o efekto – mažai.
Kai skiriami pinigai keliui nutiesti ar pastatui renovuoti, rezultatas – labai apčiuopiamas. Tačiau gal reikėtų pagalvoti ir apie tai, kad tais keliais vaikščios ir namuose gyvens žmonės. Kokie jie bus: išprotėję su daugybe problemų ar daugmaž sveiki?“
Anot jo, dar iš sovietinių laikų likęs požiūris, kad žmonės į draugijas buriasi tik pagal pomėgius. Nenorima matyti, kad jos gali teikti paslaugas visuomenei arba sprendžia problemas, kurių nesugeba išspręsti vyriausybinės institucijos. Vienas iš tokių pavyzdžių – saugios kaimynystės idėja. Anot G. Duoblio, katastrofiškai daugėjant plėšimams, policija galėtų užtikrinti prevenciją pirkdama paslaugas iš nevyriausybininkų.
Pozicija Nr. 2: mažos organizacijos taip pat turi teisę gyvuoti
Kai kurių nevyriausybinių organizacijų atstovai savo abejones išdėstė premjerui Andriui Kubiliui bei finansų ministrui Algirdui Šemetai. Pastarąjį argumentai esą įtikino ir jis pažadėjo, kad projektai bus peržiūrėti. Tačiau Finansų ministerijos sekretorius Rolandas Kriščiūnas tikina, kad tai nėra taip paprasta. Pervertinant projektus skaidriai ir racionaliai, tai esą užtruktų daug ilgiau nei įsivaizduoja nepatenkintos organizacijos. Pirmiausiai reikėtų pakeisti vertintojus, taigi apie pusmetį trukęs darbas prasidėtų iš naujo.
„Nėra vien juoda ir balta. Lėšas buvo numatyta skirti projektams, kurie stiprintų organizacijos veiklą ir būtų naudingi visuomenei. Labai konkrečių vertinimo kriterijų nebuvo“, - pripažino pašnekovas.
Anot R. Kriščiūno, Lietuvoje nevyriausybinė organizacija nėra konkrečiai apibrėžta – taip įvardintos daugybė skirtingo statuso organizacijų. Visos jos galėjo tikėtis ir minėtos paramos.
„Galbūt miestų nevyriausybininkai jaučiasi svarbesni, nes tai stambesnės organizacijos su platesniais interesais. Jei kalbėtume apie aprėptį ir naudą, ko gera, konkursą laimėtų dauguma Vilniaus organizacijų. Balbieriškio poreikiai nublanktų prieš sostinę. Tačiau bendrai nevyriausybinių organizacijų idėjai, mano manymu, tai prieštarautų. Nesvarbu, kur randasi bendruomenė, ji turi turėti galimybes plėtoti savo veiklą“, - įsitikinęs ministerijos sekretorius.
Pašnekovo teigimu, buvo tikrinami ir projektai, ir jų vertinimo ataskaitos, sprendžiama, kiek naudos už prašomus pinigus sukuriama, pakeisti kai kurių projektų biudžetai. Pavyzdžiui, pasiūlyta atsisakyti tam tikrų egzotiškų kelionių į seminarus, nes pigiau užsienio organizacijų atstovus pasikviesti į Lietuvą.
„O dėl laisvalaikio – kaip pažiūrėsi. Bene daugiausiai abejonių sukėlė Vilniaus oreivių asociacijos projektas, tačiau jis orientuojasi į vaikų ir jaunimo iš probleminių šeimų įtraukimą ir mato tai kaip prevencinę priemonę nuo savižudybių, žalingų įpročių, vykdo švietėjišką veiklą, nori sukurti mokymo bazę.
Kungfu asociacija taip pat siekia didinti vaikų užimtumą, motyvuoti ugdant fizinius ir intelektinius gebėjimus, mažinti vaikų nusikalstamumą ir smurtą, sukurti portalą apie su smurto susijusiomis blogybėmis. Organizacija ieško vietos pilietinei misijai atlikti. Taigi pradedant ir nuo mažų dalykų galima nuveikti daug daugiau nei vadovaujantis vien skambiais lozungais. Yra daugybė asociacijų, kovojančių už pilietišką Lietuvą, bet jei pasižiūrėsi jų projektus, pamatysi, kad naudos ten gali būti ne tiek ir daug“, - svarstė pašnekovas.