"Ironiška, jog, kai antradienį priiminėsime šį sprendimą, karas Irake gali būti jau pasibaigęs", - BNS sakė Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos seniūnas Andrius Kubilius. Kai kurie Seimo nariai ragino atmesti siūlymą siųsti karius į Persijos įlanką.
"Esame pasaulio plėšiko JAV įrankis jų interesams pasaulyje realizuoti", - teigė marginalios Tautos pažangos partijos pirmininkas ir vienintelis jos atstovas Seime Egidijus Klumbys.
Kitos, prieš šalies narystę NATO pasisakančios Lietuvos liaudies sąjungos "Už Teisingą Lietuvą", pirmininkas Julius Veselka pareiškė, jog dekretą pateikęs prezidentas R.Paksas "iš galingo erelio pasirodė nupešiotas žvirblis".
Dekretą siūlė atmesti ir valdančiosios Socialdemokratinės koalicijos frakcijos narys Algirdas Sysas. "Iš taikos operacijose dalyvaujančios šalies mes virstame agresyvią politiką remiančia šalimi", - piktinosi jis, pavadinęs prezidento dekretą "gėdingu".
Liberalų frakcijos narys Algirdas Gricius ragino paremti dekretą, pažymėdamas, jog dabartinis Irako režimas kelia grėsmę Artimųjų Rytų regiono stabilumui ir finansuoja palestiniečių savižudžius teroristus.
"Mes neiname kariauti. Mes einame vykdyti garbingą humanitarinę misiją", - teigė NS frakcijos narys parlamentinės NATO komisijos pirmininkas Vaclovas Stankevičius.
Prezidentas siūlo pasiųsti iki dešimt krovinių gabenimo specialistų ir iki šešių karo medikų dalyvauti JAV vadovaujamoje karinėje operacijoje Irako diktatoriui Saddamui Husseinui nuginkluoti.
Tikslus Lietuvos kariuomenės specialistų išvykimo į Persijos įlankos regioną laikas ir dislokacijos vieta bus derinami su JAV pajėgų vadovybe.
Lietuvos kariuomenės specialistai gali būti dislokuoti Irake arba kaimyninėse valstybėse - Saudo Arabijoje, Kuveite ar Bahreine, kur yra JAV vadovaujamos koalicijos sąjungininkų pajėgų.
Kaip BNS sakė Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) vadas pulkininkas Arvydas Pocius, į krovinių aptarnavimo misiją vyks tie patys dešimt KASP tarnaujančių profesinės tarnybos eilinių ir seržantų, kurie pernai buvo atrinkti analogiškai misijai Kirgizijoje.
Pasak A.Pociaus, šiuo metu dalis šių karių paskirti į Karinių oro pajėgų ir kitus dalinius, tačiau specialiai naujajai misijai jie bus sušaukti. Visi atrinktieji kariai moka anglų kalbą.
Pernai krovinių specialistai iš Lietuvos turėjo atlikti misiją Manaso oro pajėgų bazėje netoli Biškeko, kuri aptarnavo tarptautinės koalicijos orlaivius, dalyvaujančius antiteroristinėje operacijoje Afganistane. Tačiau Kirgizija nedavė leidimo atvykti Lietuvos kariams, ir misija, kuriai buvo pritaręs Seimas, neįvyko.
Ministras L.Linkevičius Seime teigė, jog Lietuvos karo medikai gali dirbti JAV plaukiojančioje ligoninėje laive "USS Comfort".
Lietuvos kariuomenės specialistų dalyvavimas minėtoje operacijoje būtų finansuojamas iš krašto apsaugos biudžeto. Planuojama, jog 16 specialistų išlaidos pusei metų sieks apie 604 tūkst. litų. Seimui pateiktame prezidento dekrete teigiama, jog praėjusiais metais Jungtinių Tautų (JT) Saugumo tarybos priimta rezoliucija Nr. 1441 yra pakankamas pagrindas panaudoti jėgą prieš Irako diktatorių.
"Jėgai panaudoti šiuo atveju papildoma sankcija teisiškai nėra būtina, nes tokia sankcija jau yra duota pagal rezoliucijos Nr. 1441 13 punktą, nurodantį rimtų pasekmių neišvengiamumą esminio Irako įsipareigojimų pažeidimo atveju", - teigiama prezidento dekretu pateiktame Seimui nutarimo projekte dėl Lietuvos kariuomenės specialistų siuntimo į Persijo įlankos regioną.
JAV ir jos sąjungininkės teigia, jog dabartinė Irako vadovybė nevykdė įsipareigojimo bendradarbiauti su JT inspektoriais pateikiant duomenis apie masinio naikinimo ginklo gamybos programas ir kelia grėsmę pasaulio saugumui.
Tačiau kitos valstybės, tokios kaip Prancūzija ir Rusija, teigia, jog minėtoji JT rezoliucija nesuteikia teisės automatiškai panaudoti jėgą prieš Iraką, ir tam turi būti priimta nauja rezoliucija.
"Politiškai dar viena rezoliucija būtų pageidautina, tačiau, mūsų nuomone, teisinis pagrindas nuginkluoti diktatorių yra pakankamas. Teisėtumo požiūriu mes nematome problemų", - Seime teigė ministras L.Linkevičius.
Seimo posėdyje dalyvavęs teisingumo ministras Vytautas Markevičius išsisuko nuo atsakymo į klausimą, ar jėgos panaudojimas prieš Irako diktatorių nepažeidžia JT Chartijos.
"Prašau jūsų neversti manęs reikšti nuomonės šiuo klausimu", - sakė ministras. Lietuva yra gavusi oficialų JAV kreipimąsi dėl šalies indėlio į karinę operaciją Irake.
Atsakydama į tai, Lietuva pratęsė antiteroristinei operacijai išduotą nuolatinį leidimą JAV naudotis šalies oro erdve ir oro uostais.
Pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba paskelbė, kad Lietuva yra pasirengusi kartu su sąjungininkais iš JAV, Europos ir kitų šalių politiškai prisidėti prie tarptautinės koalicijos veiksmų, skirtų Irakui nuginkluoti.
Taip pat buvo nutarta, kad Lietuva prie Irako krizės sureguliavimo prisidės ne karinėmis, o humanitarinėmis priemonėmis, t.y. siunčiant medikus, aptarnaujantį personalą ar kitokių specialistų, bei dalyvaujant pagalbos Irako gyventojams tarptautinėse programose, įskaitant ir paramą maisto produktais.
Vykdydama savo įsipareigojimus, Lietuva sustiprino šalyje esančių JAV institucijų apsaugą, delegavo ryšio karininką į JAV karinių pajėgų Jungtiniame štabe Floridoje.
JAV pakvietė Lietuvą prisijungti ir prie operacijų Irake pasibaigus konfliktui Opozicinės Lietuvos liberalų sąjungos (LLS) pirmininkas Eugenijus Gentvilas ketvirtadienį pareiškė, jog Lietuva turi siekti aktyviai dalyvauti Irako atstatyme po karo, pažymėdamas, jog tam JAV ketina skirti apie 100 mlrd. JAV dolerių.
"Manau, kad Lietuva galėtų pasiūlyti ekspertų ir specialistų, kurie galėtų dalyvauti atstatant Irako infrastruktūros objektus, vaistų, statybos medžiagų, maisto produktų, kitų prekių ir paslaugų", - teigia LLS pranešime spaudai E.Gentvilas.
Jo nuomone, Lietuvos dalyvavimas duotų ne tik ekonominės, bet ir politinės naudos, nes į Europos Sąjungą bei NATO stojanti šalis įsitvirtintų kaip aktyvi pasaulio bendruomenės narė.
Opozicinės Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) lyderis Vytautas Landsbergis ketvirtadienį santūriai sveikino JAV pradėtą karinę operaciją prieš Iraką, pabrėždamas, jog prezidentas George'as W.Bushas "eina ištaisyti savo tėvo klaidos". 1991 metais, kai JAV ir sąjungininkai išvadavo Kuveitą nuo Irako okupacijos, JAV vadovavo dabartinio prezidento tėvas George'as Bushas.
" Irako diktatoriaus ir jo agresyvaus fašistinio režimo problema galėjo būti išspręsta jau prieš 12 metų, bet Vakarų demokratijų koalicija ir sąjungininkai, išlaisvinę Kuveitą ir apgynę kai kurias naikinamas Irako mažumas, tuomet sustojo prie Bagdado vartų. Kaip regis, tą galėjo lemti nuolaidžiavimas ar net pažadai Sadamą Huseiną užtariančiai Sovietų Sąjungai", - teigia V.Landsbergis.
Anot jo, to "pasekmės - įsisenėjusi liga bei ryžtas dabar atlikti operaciją iki galo". Ketvirtadienį JAV pajėgoms pradėjus Irako bombardavimą, Lietuvoje buvo sustiprinta strateginių objektų apsauga, tačiau krašto apsaugos ministro teigimu, jokių konkrečių grėsmių nėra.
"Valstybėje situacija yra visiškai yra rami. Nėra jokių grėsmių. Viskas vyksta pagal planą", - Seime teigė L.Linkevičius. Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas paragino parlamentarus dirbti įprastu ritmu, bet būti budriems.
"Karas Irake neturi sutrikdyti mūsų įprasto gyvenimo ritmo, bet turime būti budrūs, atidžiai stebėti situaciją Irake ir pasaulyje", - sakė Seimo nariams A.Paulauskas, pranešęs apie Irake prasidėjusį karą.