Pagrindinės grėsmės
Visose apskrityse policijos surengtos apklausos duomenimis, dauguma šalies gyventojų savo gyvenamojoje vietoje jaučiasi saugūs. Pavyzdžiui, į šį klausimą teigiamai atsakė 78 proc. Kauno apskrities gyventojų. Nesaugumą dažniau įvardijo tik Kaišiadorių bei Prienų (įskaitant Birštono savivaldybę) rajonų gyventojai.
Toks pat saugiai besijaučiančių procentas – Alytaus, Tauragės, Telšių apskrityse. Utenos apskrityje saugiai jaučiasi 86 proc., Marijampolės – 76 proc. gyventojų. 2007 m. čia taip jautėsi tik 68 proc.
Nesaugumą dažniau minėjo didesnių miestų gyventojai, tačiau taip jaučiasi ir Visagino (20 proc.) bei Zarasų r. (19 proc.) gyventojai.
Kauno rajono gyventojai labiau nei kiti pabrėžia grėsmę, kylančią dėl nepilnamečių nusikalstamumo, Prienų r. ir Birštono savivaldybės gyventojai – vagystes bei organizuotą nusikalstamumą, o Jonavos r. – smurtinius bei su narkotikais susijusius nusikaltimus. Šias grėsmes mini ir Alytaus r. gyventojai.
Daugumoje apskričių dėl nepilnamečių nusikalstamumo nerimauja apie 50 proc. gyventojų, dėl organizuotumo nusikalstamumo – per 20 proc., teik pat – dėl su narkotikais susijusių nusikaltimų. Dauguma respondentų teigė, kad jiems didžiausią nerimą kelia kelių eismo taisyklių pažeidimai (apie 70 proc.) bei vagystės (per 60 proc.).
Atsakydami į klausimą, ką Lietuvos policija turėtų pagerinti, pakeisti ar įdiegti savo veikloje, kad žmonės jaustųsi saugiau, respondentai nurodė, kad reikėtų skirti daugiau policininkų patruliuoti viešose vietose, nuovados turėtų veikti ir naktį, o pareigūnai – dirbti sąžiningiau.
Pavyzdžiui, 60 proc. Klaipėdos apskrities gyventojų norėtų, kad pareigūnai greičiau reaguotų į daromus teisės pažeidimus, 47 proc. – kad būtų daugiau patruliuojama gatvėse, 46 proc. – kad būtų daugiau bendradarbiaujama su visuomene.
Šiaulių r. gyventojai labiausiai nepasitiki policija dėl to, kad netiki, jog policija gali išaiškinti nusikaltimą (39 proc.). Radviliškio r. gyventojai įsitikinę, kad policija yra korumpuota (27 proc.), retai sugeba išaiškinti nusikaltimą (27 proc.), ją sunku prisišaukti (27 proc.). Kelmės r. gyventojai dažniausiai minėjo biurokratizmą (31 proc.) bei lėtą policijos reakciją (31 proc.).
Šiaulių apskrityje bene labiausiai policijos jėgomis išaiškinti nusikaltimą abejoja Akmenės r. gyventojai (63 proc.). Net 38 proc. Šiaulių apskrities nukentėjusių gyventojų į policiją dėl įvykio nesikreipė. Panašūs rezultatai – ir kitose apskrityse. Dažniausiai taip elgiasi miestų gyventojai.
Apie 66 proc. Panevėžio apskrities gyventojų linkę pranešti policijai apie daromus nusikaltimus ar kitokias nusikalstamas veikas, tačiau iš jų daugiau nei pusė praneša tik tais atvejais, kai nusikalstama veika trukdo asmeniškai jiems.
Paskutinio tyrimo duomenimis, gyventojai rečiau minėjo, kad sunku prisišaukti policiją ar pareigūnai atsisako padėti, tačiau dažniau nei prieš metus minėjo budinčių gatvėse pareigūnų trūkumą.
Policijos įvaizdis
Lėtą policijos darbą bei korupciją dažniau įvardija vyresni nei 65 metų amžiaus respondentai bei kaimo gyventojai. Netiki, kad policija gali išaiškinti nusikaltimą, sugauti nusikaltėlius, bei pastebi, kad policija atsisako padėti, dažniau 18-39 metų gyventojai, miestiečiai bei moterys.
Didesnį nepasitenkinimą policijos darbu išreiškė jaunesniojo amžiaus respondentai vyrai, tačiau Telšių apskrityje, skirtingai nuo kitų vietovių, policija dažniau nepasitiki ir moterys.
Daugiau nei pusė Vilniaus apskrities respondentų (59 proc.) nurodė, kad viešosios policijos pareigūnai yra mandagūs, dėmesingi (49 proc.), profesionalūs (45 proc.) bei principingai laikosi įstatymų (47 proc.). taip pat 42 proc. šios apskrities gyventojų teigiamai vertina policijos pareigūnų darbą užtikrinant eismo saugumą, 45 proc. jį vertina patenkinamai, 13 proc. – blogai. 56 proc. Vilniaus apskrities gyventojų jaučiasi kelyje saugūs.
Vertindami policijos pareigūnų kompetencijas, Panevėžio apskrities duomenimis, respondentai nurodė, kad labiausiai trūksta operatyvumo – 59 proc., taikomos sankcijos per švelnios, imamasi netinkamų būdų problemoms spręsti. Kad policijos pareigūnai reaguoja profesionaliai, mano tik 9,4 proc. respondentų (vyriausiosios respondentų grupės nuomone – 20,6 proc.).
Gerai vertinti policijos ir gyventojų santykius gyvenamoje vietovėje labiau linkę kaimo gyventojai. Pavyzdžiui, aštuoni iš dešimties (79 proc.) 18 metų ir vyresnių Telšių apskrities gyventojų patys linkę padėti policijai užtikrinti viešąją tvarką gyvenamoje vietovėje.
Beje, nors apie 60-70 proc. gyventojų atsakė, kad policija pasitiki, dauguma vietinių inspektorių nepažįsta. Vilniaus apskrityje tik 18 proc. gyventojų gerai žino apylinkės inspektorių – žino jo pavardę, telefoną. Klaipėdos apskrityje savo inspektorių žino 21 proc. respondentų.